Šaltas Lietuvos mokslininkų dušas: jei gyvensime taip pat – karantinas neišvengiamas

Kovo 14 d. Lietuvoje buvo nustatytas aštuntas užsikrėtimo koronavirusu atvejis, o apie užsikrėtusius šalies viduje, ne įvežtinius atvejus, dar tebuvo svarstoma. Tą pačią dieną Vyriausybė priėmė sprendimą Lietuvoje skelbti visuotinį karantiną.

Manau, kad karantino, jeigu tokios tendencijos liks, nepavyks išvengti.

Praėjus septyniems mėnesiams fiksuojami užsikrėtimų rekordai, kuomet per dieną nustatoma daugiau nei du šimtai užsikrėtimo atvejų.

Vis dėlto politikų, kalbančių apie visuotinį karantiną, reikėtų paieškoti. Tuo metu medicinos specialistai pripažįsta, kad situacija – pavojinga, o einant ta pačią vaga atsidursime prie visuotinio karantino slenksčio.

Perteklinė priemonė?

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto profesoriaus Mindaugo Stankūno nuomone, augant sergančiųjų skaičiui ribojimai plečiasi Prancūzijoje, Izraelyje ir kitose šalyse, todėl dviračio išradinėti nereikėtų ir Lietuvai.

Susirgimų pikas Izraelyje buvo pasiektas rugsėjo pabaigoje, o į tai reaguodama vietinė valdžia uždarė visus nebūtinus verslus. Šiuo metu susirgimų skaičius šalyje mažėja.

„Manau, kad karantino, jeigu tokios tendencijos liks, nepavyks išvengti. Tiesiog nebus kito būdo prislopinti šito plitimo. Bet ar šiandien reikėtų jį jau įvesti, ar dar galime truputėlį luktelti – aš negalėčiau pasakyti“, – 15min sakė M.Stankūnas.

Tačiau profesoriaus manymu, visuotinis karantinas – paskutinis ginklas šiuo metu prieinamame arsenale. Pirmiausia reikia įsigilinti į duomenis, o tai galėtų leisti lokalizuoti karštuosius taškus ir išvengti pavasario scenarijaus.

„Jei matome, kad nesusitvarkome, tada karantiną galima skelbti tokį, koks buvo. Dabar išjungti visą šalį, sakyčiau, būtų perteklinis dalykas“, – tikino pašnekovas.

Nėra ko laukti

Tuo metu Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė Aurelija Žvirblienė ragina klausyti pavojaus varpais skambinančių epidemiologų ir nesitikėti stebuklų.

Nereikia tikėtis kažkokio stebuklo, kad staiga situacija kaip niekur nieko pasikeis mums gyvenant taip, kaip gyvenam.

„Visi prognozavo, kad taip ir atsitiks. Nereikia tikėtis kažkokio stebuklo, kad staiga situacija kaip niekur nieko pasikeis mums gyvenant taip, kaip gyvenam. Akivaizdu, kad ne. Todėl (susirgimų – aut. past.) kreivė kyla ir ji kils, jei visi gyvens taip, kaip šiandien“, – 15min sakė pašnekovė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Aurelija Žvirblienė

Kasdien augant naujų susirgimų skaičiui, auga ir neaišku kaip užsikrėtusių žmonių skaičius. A.Žvirblienė pastebi, kad tai yra vienas pagrindinių skirtumų nuo pavasarį stebėtos situacijos.

„Tuomet viskas prasidėjo nuo įvežtinių atvejų ir tikrai buvo lengviau situaciją kontroliuoti. [...] Kuo daugiau nesusekamų atvejų, tuo labiau darosi neįmanoma suprasti, kur laukti kito židinio, ar jau apskritai visuomenėje labai plačiai paplitęs virusas“, – teigė mokslininkė.

Abu 15min kalbinti ekspertai sutiko, kad reikėtų stebėti situaciją valstybėse, kurios jau išgyveno antrąją COVID-19 bangą bei turėjo imtis pakartotinio protrūkio suvaldymo priemonių. A.Žvirblienės manymu, nereikėtų laukti, kol padėtis bus itin bloga.

Penktadienio rytas karantinuotuose Raseiniuose

+75

„Reikėtų pasižiūrėti į tų šalių patirtį, kurios jau dabar yra blogesnėje situacijoje. Tol, kol Lietuva nesulaukė tos blogesnės situacijos, ir jeigu jau matome, kad karantinas yra neišvengiamas, tai būtų gerai, kad jis būtų anksčiau, o ne vėliau“, – paaiškino pašnekovė.

Prastėjanti situacija

Penktadienį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, kad Lietuvoje patvirtintas dar 281 naujas koronaviruso atvejis. Tai reiškia, kad 15 spalio dienų Lietuvoje jau nustatyti 2 348 COVID-19 atvejai. Daugiau nei per kovą, balandį, gegužę, birželį ir liepą kartu sudėjus.

„Šios dienos rekordas galiu pasakyti, deja, viršys ir vakarykštį. Taip kad rekordų ateinančiu laikotarpiu, ko gero, turėsime daug. Nematome jokių priežasčių, kad jų nepasiektume“, – visuomeninio transliuotojo LRT laidai „Labas rytas, Lietuva“ sakė NVSC atstovė Rolanda Lingienė.

Taip kad rekordų ateinančiu laikotarpiu, ko gero, turėsime daug.

NVSC direktorė aiškino, kad infekcija plačiai plinta visuomenėje, liepsnoja tam tikri COVID-19 židiniai, jų randasi naujų.

„Atsirado naujų židinių, vienas jų Marijampolės socialinės globos namai. Užsidegė socialinės globos namai, sveikatos priežiūros įstaigos. Vilniuje, žinoma, visos laisvalaikio leidimo vietos, sporto klubai, įvairios grupinės treniruotės“, – vardijo ji.

Po kontakto su asmenimis, kuriems patvirtintas koronavirusas, epidemiologų vertinimu, užsikrėtė 217 asmenų. Šiuo metu epidemiologams dar nepavyko nustatyti, kaip užsikrėtė 54 asmenys. Epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, kad asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo.