BNS žiniomis, galimą kompromisą penktadienio popietę Baltijos šalių vadovai atskirame susitikime aptarė su premjerais iš Austrijos, Danijos, Nyderlandų ir Švedijos – „taupiuoju ketvertu“ vadinamų valstybių, kurios griežčiausiai reikalauja sumažinti išlaidas.
„Ryte atrodė, kad šansų beveik nėra, bet dabar kažkokia viltis sužibo“, – BNS sakė apie derybų eigą informuoti šaltiniai.
Pagal kompromisinį pasiūlymą, bendras biudžetas galėtų būti sumažintas apie 20 milijardų eurų, peržiūrint kai kurias programas.
Naują pasiūlymą vadovų diskusijai Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis turėtų pateikti penktadienio vakarą.
Derybų maratonas
Vadovai prie derybų stalo pirmą kartą susėdo ketvirtadienio vakarą, o penktadienio naktį ir dieną tęsė konsultacijas su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Ch.Micheliu ir mažesnėse šalių grupėse.
Lietuvos prezidentas su Ch.Micheliu dvišalio pokalbio susitiko penktadienio paryčiais, apie 4 valandą Lietuvos laiku.
Penktadienio dieną jis dar dalyvavo atskirame vadinamajame „sanglaudos draugų“ susitikime, kuri susibūrė šalys, siekiančios išvengti drastiško paramos mažėjimo skurdesniems regionams.
Po šio susitikimo socialiniame tinkle „Twitter“ G.Nausėda parašė, kad šis susitikimas buvo skirtas „priminti, kad regioninė politika yra ES solidarumo ramstis“.
Su žurnalistais Briuselyje G.Nausėda penktadienį kol kas nebendravo.
Sanglaudoje – pažanga, ūkininkai nori daugiau
Įsibėgėjant deryboms, „taupusis ketvertas“ ėmė sulaukti vis didesnio spaudimo iš kitų šalių atsisakyti reikalavimo mažinti biudžetą maždaug 70 mlrd. eurų – nuo 1,07 proc. iki 1 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų.
Derybose tradiciškai išryškėja takoskyra tarp turtingesnių ir daugiau įmokančių šalių, norinčių mažesnio biudžeto, ir už didesnes išlaidas pasisakančių paramos gavėjų, bet šįkart papildomą įtampą kelia tai, kad naujasis biudžetas mažėja dėl britų pasitraukimo iš ES.
Sanglauda ir žemės ūkis taip pat gaus mažiau pinigų dėl to, kad atsiranda nauji prioritetai, tokie kaip klimato kaita, migracija, bendra gynybos politika ir saugumas.
Įstrigus deryboms dėl biudžeto dydžio, vadovai kol kas nepradėjo detalesnių diskusijų dėl to, kaip paskirstyti išlaidas tarp valstybių narių.
Sanglauda ir žemės ūkis
Prieš savaitę pristatytas projektas būtų leidęs Lietuvai tikėtis šiek tiek daugiau sanglaudos fondo lėšų, nei siūlyta anksčiau, bet Baltijos šalims iki lemiamų derybų dar nepavyko užsitikrinti spartesnio tiesioginių išmokų ūkininkams augimo tempo.
Sanglaudos finansavimą, skirtą mažinti skurdesnių regionų atsilikimą, Lietuvai galėtų šiek tiek padidinti siūloma kompensacija šalims, kurios pastarąjį dešimtmetį prarado daugiausia žmonių – dėl šio mechanizmo Lietuva papildomai gautų apie 180 mln. eurų.
Biudžeto projekte numatyta, kad sanglaudos parama galėtų mažėti daugiausia 24 procentais. Lietuvai ir kitoms regiono šalims ji kerpama, įvertinus ekonomikos išsivystymo lygį.
Šiuo metu tiesioginės išmokos lietuvių ūkininkams siekia apie 170 eurų už hektarą, o ES vidurkis yra apie 259 eurus. Pagal Europos Komisijos siūlymus, 2027 metais lietuviai gautų kiek daugiau nei 200 eurų, o tai sudarytų 78 proc. vidurkio.
Prieš derybas susitikęs su Briuselyje ketvirtadienį protestavusiais Lietuvos ūkininkais G.Nausėda žadėjo siekti, kad jau kitąmet išmokos pasiektų 196 eurus, kaip buvo sutarta prieš septynerius metus.
Briuselio pareigūnai teigia, kad 196 eurų tikslo nepavyko pasiekti, nes per šį laikotarpį Lietuvoje gerokai išaugo dirbamos žemės plotai, o pinigų suma buvo fiksuota pagal ankstesnius duomenis.
Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams siūloma skirti 490 mln. eurų. Lietuva būtų įpareigojama prisidėti 14 proc. savo lėšų. ES pasiūlytas finansavimas atitinka Europos Komisijos pasiūlytąjį, tuo tarpu įpareigojimas prisidėti iš nacionalinio biudžeto sumažinamas 6 proc. punktais. Lietuvos Vyriausybė prašė 692 mln. eurų.
Lietuva taip pat prašo padidinti finansavimą Karaliaučiaus tranzito schemai, pagal kurią 400 tūkst. Rusijos piliečių kasmet kerta Lietuvą pagal supaprastintą tvarką. Lietuva prašo 215 mln. eurų, ES institucijos kol kas siūlo 139 mln. eurų.
Vargiai sutarė
Kiek anksčiau BNS rašė, kad nesutariantys Europos Sąjungos lyderiai penktadienį antrą dieną Briuselyje ginčijosi dėl trilijono eurų Bendrijos daugiamečio biudžeto, o viltys greitai susitarti toliau blėsta, „taupiosioms“ ir už didesnes išlaidas pasisakančioms narėms nesutinkant atsitraukti nuo savo pozicijų.
Po sunkių derybų nakties bloko lyderiai ir diplomatai reiškė abejones, ar per šį viršūnių susitikimą pavyks susitarti dėl septynerių metų ES biudžeto, aptemdyto Jungtinės Karalystės išstojimo.
Ginčai dėl pinigų Briuselyje yra įprastas dalykas, bet šįsyk padėtį aštrina 75 mlrd. eurų „Brexit“ spraga“, paveiksianti 2021–2027 finansavimo laikotarpį.
„Klausiat, ar išspręsime visas biudžeto diskusijas šį savaitgalį? Ne, aš taip nemanau“, – sakė į derybas atvykusi Danijos premjerė Mette Frederiksen.
Danija priklauso vadinamajam „taupiųjų ketvertu“ – kartu su Nyderlandais, Švedija ir Austrija. Šios šalys priešinasi Europos Vadovų Tarybos pirmininko“ Charles'o Michelio pateiktam pasiūlymui.
Anot jų, Ch.Michelio siūlomas 1,09 trln. eurų biudžetas yra per didelis ir turi būti apkarpytas, o jo struktūra – modernizuota.
„9-ajame dešimtmetyje sukurtas“ biudžetas
Lyderiai nesutaria kiek būtų galima padidinti ilgalaikį biudžetą – daugiametę finansinę programą (DFP).
Jie taip pat nesutaria, kaip galėtų būti perskirstytas prioritetinių sričių finansavimas ir kokią dalį savo bendrojo vidaus produkto (BVP) kiekviena narė turėtų mokėti į bendrą kasą.
Vėliausia DFP buvo 1,08 trln. eurų (2018 metų kursu).
„Mano ministras pirmininkas nuo pat pradžių labai aiškiai sakė, kad neketinam apmokėti šios sąskaitos“, – sakė vienos iš „taupiųjų“ valstybių diplomatinis šaltinis.
„Kovojame su 21-ojo šimtmečio ištekliais, turėdami biudžetą, sukurtą 9-ajame dešimtmetyje“, – skundėsi jis.
Visiškai kitokios pozicijos nei „taupiosios“ narės laikosi Prancūzija, norinti, kad būtų apsaugotos išmokos žemės ūkiui ir kad būtų skirta daugiau pinigų Europos gynybos projektams.
Tuo metu „sanglaudos draugų“ grupė, sudaryta daugiausiai iš rytinių ir pietinių ES narių, pageidauja išsaugoti lėšas, skiriamas Bendrijos padėti priartinti jų infrastruktūrą ir visuomenę prie turtingesnių kaimynių lygio.
Ch.Michelis penktadienį ryte susitiko su „taupiojo ketverto“ lyderiais, taip pat su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Vokietijos kanclere Angela Merkel, siekdamas rasti būdą išeiti iš aklavietės.
Tuo pačiu metu „sanglaudos draugų“ lyderiai tarėsi tarpusavyje, bet, žinant 27 šalių Bendriją skaldančius nesutarimus, nėra aišku, ar Ch.Michelis penktadienį pateiks atnaujintą pasiūlymą dėl biudžeto, naujienų agentūrai AFP sakė vienas diplomatas.
Gali būti, kad viršūnių susitikimas baigsis nepasiekus susitarimo, todėl lyderiams tektų vėl susitikti vėliau, veikiausiai balandį.
Nusivylęs Čekijos premjeras Andrejus Babišas reiškė abejones, ar verta susitikimą tęsti antrą dieną. Anot jo, jeigu turtingosios šalys nepasiruošusios keisti savo nuostatų, „tuomet mums nėra apie ką diskutuoti“.
Kova dėl žemės ūkio
Ketvirtadienį iki išnaktų užsitęsusios derybos, nedavusios jokių aiškių rezultatų, atskleidė lyderių „raudonąsias linijas“ ir potencialias kompromiso galimybes Ch.Micheliui, įpareigotam rasti visiems tinkamą sprendinį, dėl kurio būtų įmanoma susitarti.
E.Macronas, po dviejų dienų apsilankysiantis Paryžiuje rengiamoje žemės ūkio parodoje, sakė „kovosiantis“, kad apgintų Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP).
„Bendrą biudžetą, ypač BŽŪP, įnirtingai puolė šiaurinės šalys“, – sakė vienas prancūzų diplomatinis šaltinis.
Tuo metu E.Macrono žemės ūkio ministras duodamas vieną interviu televizijai užsiminė, jog prezidentas užsitikrino pergalę gindamas BŽŪP, kuriai dabartiniame daugiamečiame biudžete yra skirta 383 mlrd. eurų.
Šį pareiškimą greitai atmetė Prancūzijos diplomatai, pabrėžę, kad dėl nieko kol kas nesusitarta.
E.Macronas stengėsi spausti ES labiau integruotis ir siekti ambicingesnių tikslų. Ketvirtadienį jis tvirtino, kad Jungtinės Karalystės pasitraukimas neturėtų varžyti bloko užmojų.
Tačiau „taupiosios“ šalys jo raginimus vertino skeptiškai. Netgi Suomijos premjerė pareiškė, kad ES atėjo laikas „realistiškai“ planuoti savo išlaidas.
Suomija, kaip ir Vokietija, pritaria kai kuriems „taupiųjų“ raginimams planuojant biudžetą laikytis santūrumo, bet nėra visavertiškai prie jų prisidėjusios.
Nesutarimus dar labiau kursto Europos Parlamentas, norintis, kad DFP būtų padidinta iki 1,32 trln. eurų, siekiant apmokėti brangiai kainuosiančius planus, pavyzdžiui, per tris dešimtmečius paversti Europos Sąjungą taršos anglies junginiais nedidinančia ekonomika.
Parlamento pirmininkas Davidas Sassoli atmetė Ch.Michelio pasiūlymą kaip „virtinę karpymų“.
Tuo metu Europos Komisija, vadovavimą perėmus Ursulai von der Leyen siekianti sustiprinti ES geopolitinę įtaką, viliasi, kad Bendrijos biudžetas išaugs iki 1,13 trln. eurų.
