Valstybės narės jau anksčiau nusprendė išplėsti sankcijas Baltarusijai, o trečiadienį vyresnieji diplomatai patvirtino Europos Komisijos sudarytą sąrašą.
Kaip praneša naujienų agentūra BNS, pasak vieno iš pareigūnų, į jį įtraukta 17 pareigūnų ir 11 įmonių ar oficialių įstaigų. ES ministrai ketvirtadienį turėtų ratifikuoti sprendimą.
Sankcijos įvestos reaguojant į neteisėtos migracijos antplūdį, su kuriuo šiemet susidūrė Lenkija, Lietuva ir Latvija.
Baltarusijos režimas suviliojo migrantus melagingais pažadais, kad jie galės patekti į Vakarų Europą per Lenkiją ar Lietuvą.
Europos Sąjunga šiuos veiksmus vadina hibridine agresija, nes Minskas įtampą kursto keršydamas už sankcijas dėl represijų prieš opoziciją po suklastotų prezidento rinkimų ir siekdamas priversti ES derėtis su režimu.
Sankcijos „Belavia“ turėtų užkirsti galimybę jai nuomotis lėktuvus iš Europos Sąjungos šalių, visų pirma Airijos.
Dėl Europos Sąjungos spaudimo kai kurios Vidurinių Rytų šalių avialinijos jau apribojo skrydžius į Minską.
Neteisėtos migracijos srautai Lietuvos pasienyje smarkiai išaugo vasaros pradžioje. Iš pradžių Lietuvos pareigūnai migrantus priimdavo, kad jie galėtų pateikti prieglobsčio prašymą. Tačiau jų skaičiui ėmus drastiškai augti, migrantai į šalį nebepriimami, pasienio ruože atsidūrę asmenys grąžinami atgal į Baltarusiją.
Šiuo metu Lietuvos pasienyje dėl neteisėtos migracijos krizės yra įvesta nepaprastoji padėtis.
ES jau taiko sankcijas 166 asmenims ir subjektams, įskaitant A.Lukašenką ir du jo sūnus, dėl Minsko brutalių priemonių nuslopinti beprecedenčiam protestų judėjimui, kilusiam šalyje po pernai rugpjūtį vykusių prezidento rinkimų, kuriuose A.Lukašenka užsitikrino šeštą kadenciją.
Birželį Briuselis įvedė sankcijas Baltarusijos pagrindiniams ekonomikos sektoriams – kalio, naftos ir tabako – ir uždraudė Baltarusijos oro linijoms naudotis ES oro erdve.
