Rusijai užpuolus Ukrainą, NATO iš esmės pakeitė požiūrį į rytinio flango gynybą.
Anksčiau buvo laikomasi koncepcijos, kad rusams užpuolus Baltijos šalys turėtų bandyti atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai galėtų atvykti į pagalbą.
Dabar aljansas nori būti pasirengęs iškart duoti tvirtą atkirtį, o tai reiškia daugiau pajėgų palei Rusijos sieną ir daug detalesnius įsipareigojimus greitai permesti pajėgas iš konkrečių dalinių.
Pagal naujos kartos planus, šalys priskirtų daugiau karių, kuriuos tiesiogiai kontroliuotų NATO karinė vadovybė. Tai sumažintų riziką, jog politiniai sprendimai dėl pajėgų skyrimo imtų vėluoti.
„Esame naujoje kolektyvinės gynybos eroje. Pagal šiuos regioninius planus bus sutelkta daugiau pajėgų, kurių parengtis bus aukštesnė“, – interviu 15min pirmadienį sakė NATO generolas prancūzas Philippe'as Lavigne, atsakingas už aljanso transformaciją.
Konkretūs priskirti daliniai naujame Baltijos šalių ir Lenkijos regioniniame plane yra įslaptinti, bet Lietuvos atveju kertinis vaidmuo tektų Vokietijai, kuri nuo 2017 metų vadovauja tarptautiniam NATO batalionui Lietuvoje ir kurios divizija priskirta mūsų regiono gynybai.
„NATO nesiruošia laukti, kol reikės atsiiminėti prarastas teritorijas, o ims veikti iš anksto. Planuose įtvirtinta Aljanso reakcija, gynyba ir atgrasymas ne nuo agresijos akto, o nuo krizės pradžios, kai jau pasirodo pirmieji ženklai, kad agresija yra planuojama“, – 15min sakė Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
15min.lt paskelbtą žinią apie naujus gynybos planus vėliau patvirtino ir „Reuters“ naujienų agentūra.
Jos žiniomis, susitarimą kurį laiką blokavo Turkija dėl formuluočių, susijusių su geografinėmis vietovėmis, pavyzdžiui, Kipru, tačiau galiausiai turkus pavyko įtikinti.
Pajėgumų plėtra
Gynybos ekspertas Giedrimas Jeglinskas, neseniai dirbęs NATO struktūrose, pabrėžia, kad naujieji planai duos kryptį pajėgumų plėtrai.
„Nors mes nežinome ir neturime žinoti specifinių gynybos planų detalių, jau dabar aišku, kad pajėgų skaičiai didės, parengties lygis augs, bus geresnis sąveikumas ir aiškesnės vadovavimo ir valdymo procedūros“, – 15min sakė G.Jeglinskas.
Sumanymas peržiūrėti gynybos planus buvo dar iki prasidedant karui Ukrainoje, tačiau numatytas laikas, per kiek jie turi būti parengti, buvo smarkiai sutrumpintas karui prasidėjus.
Su naujais planais NATO taip pat parengė gaires valstybėms, kaip atnaujinti savo pajėgas ir logistiką.
Vis dėlto praktinis planų įgyvendinimas bus ne mažiau sudėtingas iššūkis nei jų parengimas, tam gali prireikti kelerių metų.
„Pajėgumų plėtra tiesiogiai susijusi su gynybos išlaidų augimu. Resursų klausimas yra labai svarbus, nes pajėgumai kainuoja. Oro gynyba, sena regiono problema, išlieka dideliu klaustuku siekiant įgyvendinti regiono apginamumą“, – sakė G.Jeglinskas.
