15min turimomis žiniomis, birželį įvyko premjero Sauliaus Skvernelio ir STT direktoriaus Žydrūno Bartkaus darbinis susitikimas. Esą per susitikimą premjeras išreiškė norą, kad STT taptų tiesiogiai pavaldi Vyriausybei.
Šaltinių teigimu, Ž.Bartkus prieštaravo tokiam sumanymui. Esą jis aptarė premjero idėją su išrinktuoju prezidentu Gitanu Nausėda ir sulaukė palaikymo.
Šios istorijos dalyviai nuo tiesaus atsakymo išsisuko – nei paneigė, nei patvirtino apie sumanymus padaryti STT tiesiogiai pavaldžią Vyriausybei.
Tačiau vėliau, jau publikavus šį tekstą, premjero patarėjas Tomas Beržinskas atsiuntė griežtą paneigimą.
Griežtai neigia šaltinių informaciją
Birželio 19-ąją 15min oficialiai paklausė apie tai premjero komandos. Daugiau nei po savaitės, liepos 1-ąją, sulaukėme atsakymo iš premjero patarėjo Skirmanto Malinausko.
Premjerui uždavus konkretų klausimą apie S.Skvernelio ir Ž.Bartkaus susitikimą ir tame susitikime esą išsakytas idėjas dėl STT ateities, premjero patarėjas S.Malinauskas atsakė: „Jokie STT pavaldumo pokyčiai svarstomi nėra.“
S.Malinauskas nei paneigė, nei patvirtino informaciją apie susitikime su STT vadovu išsakytas premjero idėjas.
Tačiau vėliau, jau publikavus šį tekstą, į 15min redakciją kreipėsi premjero patarėjas Tomas Beržinskas, kuris griežtai paneigė šaltinių informaciją ir pavadino ją „neatitinkančią tikrovės“.
„Nei Jūsų aprašomame, nei jokiuose kituose susitikimuose premjeras nesvarstė ir neišreiškė jokių norų dėl STT pavaldumo pokyčių. Premjeras neturi tokių ketinimų ir nepalaikytų idėjos dėl STT pavaldumo perdavimo Vyriausybei“, – 15min rašė T.Beržinskas.
Pabrėžė STT nepriklausomumą
Tiesioginio atsakymo išvengė ir STT atstovai. Uždavus konkrečius klausimus apie S.Skvernelio ir Ž.Bartkaus susitikimą ir ten išsakytas idėjas, konkretaus atsakymo negavome – tarnyba nei paneigė, nei patvirtino.
„Specialiųjų tyrimų tarnybos, kaip pagrindinės kovos su korupcija institucijos Lietuvoje, apolitiškumas, nepriklausomumas yra itin svarbi sąlyga, siekiant nešališkai ir visapusiškai efektyviai vykdyti savo veiklą“, – rašė STT Komunikacijos skyrius.
Atsakyme taip pat rašoma, kad STT nepriklausomybės svarbą pabrėžia ir užsienio ekspertai. Pavyzdžiui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertai yra pasisakę „teigiamai apie šiuo metu esantį STT nepriklausomumo lygį ir gebėjimą vykdyti papirkimo tyrimus, nepatiriant netinkamos politinės įtakos“.
„Valstybė turėtų siekti užtikrinti STT nepriklausomumą ir depolitizavimą. Priešingu atveju, būtų susilpnintas STT, kaip antikorupcinės nepriklausomos, depolitizuotos ir savarankiškos institucijos vaidmuo“, – rašoma tarnybos atsakyme.
Panašiai kalbėjo ir išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda. Jo atstovai taip pat nei patvirtino, nei paneigė žiną apie premjero idėją dėl STT pavaldumo Vyriausybei.
„STT savarankiškumas ir atskyrimas nuo vykdomosios valdžios yra sėkmingos šios tarnybos, kovojančios su korupcija, veiklos pagrindas. Todėl išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda nemato jokių priežasčių keisti 19 metų galiojantį įstatymą“, – 15min sakė Aistis Zabarauskas, išrinktojo prezidento atstovas.
Išrinktasis prezidentas esąs įsitikinęs, jog teisėsauga ir specialiosios tarnybos privalo būti nepriklausomos: „Todėl bet kokius bandymus riboti pareigūnų nepriklausomumą ar paversti juos galimais politinių kovų dalyviai išrinktasis prezidentas vertina neigiamai.“
Tarnybos išsigando dėl nepriklausomumo
Tai ne pirmas atvejis, kai viešumoje iškyla klausimas dėl teisėsaugos ir priežiūros institucijų nepriklausomybės ir laisvės.
Šį pavasarį Finansų ministerija prabilo apie naujus valstybės biudžeto formavimo principus. Buvo numatyta, kad teisėsaugos ir priežiūros institucijų vadovai turėtų derinti savo tikslus, strategijas ir rodiklius su ministrais.
Tokie Vyriausybės siūlymai sulaukė kritikos ir nerimo dėl institucijų nepriklausomybės.
Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas pareiškė, kad tai „nesuderinama su teismų nepriklausomumo principu“. Esą Vyriausybės siūlomas projektas „galėtų būti vertinamas kaip mėginimas kėsintis į Konstitucinio Teismo nepriklausomumą“.
Generalinė prokuratūra nuogąstavo, kad naujas modelis sukurtų prielaidas „daryti prokuratūrai politinį, ekonominį, psichologinį spaudimą“.
STT direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius teigė, kad „siūlomas teisinis reguliavimas būtų nesuderinamas su STT, kaip pagrindinės antikorupcinės teisėsaugos institucijos Lietuvoje, politiniu ir finansiniu nepriklausomumu“.
Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys teigė, kad patvirtinus tvarką, politikai įgis teisę daryti įtaką audito nešališkumui ir objektyvumui.
Panašias pastabas pateikė Viešųjų pirkimų tarnyba, Ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija. Jos viešai skelbiamos teisės aktų duomenų bazėje.
