Praėjusią savaitę prie vadinamojo Radailių šaltinio, greta Laukžemių tvenkinio, atsirado informacinė lentelė. „Dėmesio! Šis vanduo yra melioracinių sistemų sukauptas vanduo, netinkamas gerti! Gerdami šį vandenį rizikuojate savo sveikata!“, – rašoma Sendvario seniūnijos plakate.
Tačiau netrukus kažkas plakatą papildė ranka rašyta pastaba: „Padarykit išsamius tyrimus po to kabinkit tokias lenteles“.
Šiam plakatui atsiradus feisbuke tarp Klaipėdos miesto ir rajono gyventojų užvirė diskusija: ar galima tokį vandenį gerti, ar ne. Žmonės įsitikinę, kad plakatui atsirasti nebuvo jokio pagrindo, nes niekas nepadarė tyrimų.
„Gėrėme ir gersime“, – aiškino jie. Imta kelti klausimus, ar tokios lentelės atsiradimo galėjo atsirasti aplinkinių gyventojų, turinčių greta sklypus, iniciatyva.
„Tai – ne vandenvietė, o lankytinas objektas“
Sendvario seniūnijos patarėjas Rolandas Milius teigė žinąs situaciją ir pabrėžė, kad lentelėse tik rekomendacija negerti, ne koks draudimas.
„Tyrimai daryti prieš kokius septynerius metus, jau tada nustatyta, kad šaltinis neišsiskiria kažkokiomis ypatingomis savybėmis. Jau tada Geologijos tarnyba atkreipė dėmesį, kad dėl intensyvių statybų vandens kokybė gali kisti. Tai įvertinę mes pritvirtinome lentelę. Gerti žmonėms negalime uždrausti, kad ir pelkės vandens, tačiau įspėjame apie pavojų. Tai nėra vandenvietė, tai daugiau lankytinas objektas“, – kalbėjo jis 15min.
Išties Radailių šaltinį aprašo Lietuvos geologijos tarnyba. Buvo atliekami šaltinių Lietuvoje tyrimai, tarp jų pateko ir Klaipėdos rajone esantis Radailių šaltinis.
Pažymėta, kad šaltinio vanduo – bekvapis ir beskonis. Vandenyje ištirpusio deguonies koncentracija siekia 8,08 mg/l. „Šaltinio vanduo gėlas, turi mažai mineralinių medžiagų (bendras ištirpusių mineralinių medžiagų kiekis 343 mg/l). Vanduo santykinai kietas, pasižymi karbonatiniu, virinant lengvai pašalinamu kietumu“, – rašoma išvadose. Pažymima, kad vandenyje nedaug natrio (5,03 mg/l) ir chlorido (7,22 mg/l). „Galima tikėtis, kad plečiantis statyboms tvenkinio pakrantėje šaltinio vandens kokybė gali suprastėti“, – teigia Geologijos tarnyba.
Turistinė objekto vertė nurodyta pora žvaigždučių.
Vanduo tiriamas kasmet
Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė teigė, kad prieš kelerius metus buvo atliekamas projektas ir ištirti bei aprašyti šaltiniai bei versmės.
„Tai tas pats geriamasis vanduo. Tikrai nėra nieko blogo jį vartoti, bet reikia žiūrėti ir bakteriologinius tyrimus“, – kalbėjo ji 15min.
Radailių šaltinis yra įtrauktas į Valstybinio požeminio vandens monitoringo tinklą, šaltinio vandens tyrimai pagal Valstybinę monitoringo programą atliekami nuo 2014-ųjų.
Anot R.Radienės, bendroji cheminė sudėtis, azoto ir fosforo junginiai yra tiriami kiekvienais metais, metalai – kas 3-4 metus.
Paskutinį kartą metalai tirti 2019 m., planuojami pakartotiniai tyrimai 2023 m. Paskutiniai bendrosios cheminės sudėties tyrimai, kurių rezultatus turime, buvo atlikti 2021 m. 2022 m. taip pat paimti mėginiai, tačiau tyrimų rezultatų dar neturime.
„Pagal tyrimų rezultatus matyti, kad vanduo yra geros kokybės. Tik vos vos didesnė nei foninė yra nitratų koncentracija, kuri šaltinio vandenyje siekia apie 6-7 mg/l (natūraliose sąlygose besiformuojančiame gruntiniame vandenyje NO3 koncentracija svyruoja apie 5 mg/l ).
Geriamajame vandenyje leidžiama nitratų koncentracija yra iki 50 mg/l. Šaltinio vanduo yra gėlas, turi mažai mineralinių medžiagų, bendra mineralizacija yra apie 250 – 300 mg/l. Vanduo yra silpnai šarminis (pH = 7,6 – 8)“, – komentavo R.Radienė.
Anot jos, pagal hidrocheminius tyrimo rezultatus vanduo yra tinkamas gerti, tačiau svarbūs ir bakteriologiniai tyrimai, kurių ši tarnyba neatlieka.
Bakteriologinius tyrimus galima atlikti bendrovėje „Klaipėdos vanduo“. Per metus čia atliekami tūkstančiai tyrimų: žmonės nori išsitirti gręžinių, šulinių vandenis. Tyrimo kaina svyruoja 4,8-8,5 euro. Tiesa, šis tyrimas dėl objektyvių priežasčių – kaip į vandenį įkritęs gyvis, ar tiesiog tarša, patekusi, pavyzdžiui, su lietaus vandeniu, gali greitai pakisti.
Praėjusiais metais „Klaipėdos vanduo“ priėmė apie 44 tūkst. gyventojų atvežtų mėginių. Maždaug kas ketvirtame jų rasta bakterijų. Buvo tirti ir šaltinių vandenys. Juose taip pat buvo aptikta bakterijų.
