Pasak SAM, Valstybinės vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) iš bendrovės pranešimą apie kompensuojamojo vaistinio preparato „Fluorouracil-TEVA“ laikiną tiekimo sutrikimą Lietuvos rinkai gavo liepos 14-ąją, tačiau bendrovė esą neinformavo, nuo kada vaistinis preparatas nebus tiekiamas.
Ministerija pabrėžia, kad Farmacijos įstatymas įtvirtina pareigą rinkodaros teisės turėtojui apie numatomą laikiną arba nuolatinį vaistinio preparato tiekimo nutraukimą pranešti VVKT likus ne mažiau kaip dviem mėnesiam iki tiekimo nutraukimo. VVKT duomenimis, šio vaistinio preparato sandėliuose jau nebuvo rugpjūčio 1 dieną.
„Paaiškėjus, kad vaistinio preparato tiekimo sutrikimai galėjo būti numatomi ir rinkodaros teisės turėtojas galėjo informuoti VVKT Farmacijos įstatyme nustatytais terminais, Tarnyba taikys administracines sankcijas“, – teigiama SAM pranešime.
Ministerija teigia, jog gavusi informaciją apie minėto vaistinio preparato tiekimo sutrikimus, susisiekė su kitais didmenininkais, tiekiančiais analogišką vaistinį preparatą Lietuvai, ir suderino, kad jie padidintų šio preparato tiekimą. Kadangi gamintojas negali per trumpą laiką kelis kartus padidinti vaisto gamybą lietuviškomis pakuotėmis, suderinta, kad laikinai preparatas bus tiekiamas pakuotėmis kitomis kalbomis. Pirmoji siunta Lietuvą turėtų pasiekti kitą savaitę, tvirtina SAM.
Siekiant išvengti vaistų tiekimo sutrikimų ateityje, SAM parengė Farmacijos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nustatyti papildomas priemones dėl kompensuojamųjų vaistinių preparatų tiekimo užtikrinimo. Šiose pataisose numatytos ir griežtesnės sankcijos dėl sutarties sąlygų nesilaikymo.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį pranešė iš pacientų gavęs informacijos dėl chemoterapijai naudojamų kompensuojamųjų vaistinių preparatų „Fluoruoracil EBEWE“ ir „Fluoruoracil-TEVA“ trūkumo kai kuriose Lietuvos gydymo įstaigose.
Komiteto pirmininko Antano Matulo teigimu, paniką tarp pacientų sukėlė Kauno klinikos, nors Vilniaus universiteto Onkologijos institutas trūkstamų vaistinių preparatų turi užtektinai ir galėtų, esant pageidavimui, tam tikrą kiekį paskolinti Kauno klinikoms.
A.Matulas išreiškė apgailestavimą, kad Kauno klinikos „šiuo atveju nesugebėjo išspręsti elementarių vadybos klausimų, o pirmiausia per žiniasklaidos priemones sukėlė paniką tarp pacientų, apkaltino Sveikatos apsaugos ministeriją ir kitas įstaigas neveiklumu“.
