Pastabų dėl to, kaip SAM koordinuoja vakcinacijos procesą, prezidentas G.Nausėda išsakė praėjusią savaitę per metinę spaudos konferenciją.
Pasak jo, Lietuvai vakcinų netrūksta, jau dabar galėtume turėti kolektyvinį imunitetą COVID-19.
„Mes galim nors ir šiandien sukvietę likusius gyventojus ir paskiepiję tiek, kiek turime vakcinų šaldytuvuose, pasiekti 70 proc. suaugusių šalies gyventojų lygį. Bet šiuo metu turime 55 proc.“, – pažymėjo šalies vadovas.
-
G.Nausėda pažėrė kritikos SAM: neatmeta kelti ministro atsakomybės klausimą
-
A.Dulkio atsakas į prezidento kritiką: sprendimą dėl atsakomybės priims premjerė
-
G.Nausėdos kritika dėl lėto skiepijimosi: ar jau laikas reikalauti A.Dulkio „galvos“?
-
Vakcinavimo loterija: ar Klaipėdos rajone pavyko suvilioti žmones skiepytis?
-
I.Šimonytė: bus siekiama, kad savanoriškas testavimas nebūtų pigi alternatyva vakcinoms
Jo vertinimu, ministerija neturi veiksmų plano, kurį įgyvendinant vakcinacija spartėtų:
„Manau, kad šiandien nėra aiškaus veiksmų plano. Naudojamos tos priemonės, kurios iš esmės jau yra atšipusios, sukami tie patys reklaminiai filmukai, kurių turbūt jau niekas ir nebežiūri.“
Siūlo išskirti tikslines grupes
„Ko reikėtų? Reikėtų identifikuoti, kurios grupės yra probleminės ir kur reikia pirmiausia nukreipti dėmesį, su kokiomis grupėmis dirbti, o ne dirti apskritai“, – pridūrė G.Nausėda.
Pasak jo, siekiant didinti vakcinacijos apimtis, derėtų vykdyti į tikslines grupes nukreiptą informacinę kampaniją, plėsti mobilių punktų skaičių, skiepijimą vaistinėse, apdovanoti pinigais tuos, kurie skiepijasi.
„Kitų valstybių patirtis rodo, kad puikiai pasiteisina tiek selektyvios, nukreiptos į konkrečias gyventojų grupes informacijos kampanijos, tiek mobilieji punktai, kurių turi būti gerokai daugiau ir jie turi būti kur kas arčiau žmonių, skiepijimas vaistinėse.
Žinoma – ir materialinių paskatų pateikimas. Gerai, ten tie papildomi 5 eurai taip pat kaip viena iš priemonių galėtų būti“, – vardijo G.Nausėda.
Reikės kelti klausimą, o kam reikalinga tokia Sveikatos apsaugos ministerija, jeigu mes vis tiek niekaip nepriartėjame prie to 70 proc. tikslo.
Jei vakcinacijos tempai neaugs, bus galima kelti SAM atsakomybės klausimą, sakė jis:
„Jei mes ir toliau kapstysimės vėžlio žingsniais, be jokios abejonės, reikės kelti klausimą, o kam reikalinga tokia Sveikatos apsaugos ministerija, jeigu mes vis tiek niekaip nepriartėjame prie to 70 proc. tikslo.“
Prizai nepasiteisina
15min užklausė SAM, kaip joje vertinami prezidento pastebėjimai ir siūlymai, ką ketinama įgyvendinti.
Ministerija nenurodė, ar turi konkretų planą, kaip pasiekti kolektyvinį imunitetą COVID-19, bet įvardijo keletą priemonių, kaip tą bandoma padaryti: plečiamas mobilių komandų darbas, gali didėti skiepijančių vaistinių skaičius.
Taip pat – planuojama įgyvendinti antrąją informacinės kampanijos dalį, kuri bendrai akcentuotų vakcinacijos svarbą kiekvienam žmogui ir visai visuomenei.
SAM leido suprasti, jog kampanija nebus nukreipta į tikslines žmonių grupes.
Neatmetama galimybė, jog ateityje besiskiepijantieji gaus prizų, nors dabar tokia priemonė esą vertinama kaip nepasiteisinanti.
Plačiau apie visa tai – atsakymuose, kuriuos 15min pateikė ministerijos Spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis.
– Kaip bendrai vertinate prezidento kritiką bei spaudimą imtis veiksmų?
– Konstruktyvi kritika yra naudinga, taip pat ir konkretūs pasiūlymai, kaip paspartinti vakcinaciją.
Raginant žmones vakcinuotis yra svarbus visų valdžios institucijų bendradarbiavimas, aktyvi ir vieninga komunikacija.
– Ar yra aiškus veiksmų planas, kaip pasiekti kolektyvinį imunitetą COVID-19? Koks jis?
– Pasiekti kolektyvinį imunitetą pavyks paskiepijus bent 70 proc. šalies gyventojų. Lietuva jau turi pakankamai vakcinų šiam tikslui įgyvendinti.
Sveikatos apsaugos ministerija bendradarbiaudama su savivaldybėmis stengiasi padaryti skiepijimą kuo patogesnį gyventojams.
Visose 60 savivaldybių veikia mobilios komandos.
Šiuo metu plečiama mobilių vakcinacijos punktų veikla.
Šiuo metu plečiama mobilių vakcinacijos punktų veikla, mobilios skiepijimo komandos vyksta į žmonių gausiai lankomas vietas, skiepija kolektyvus darbovietėse.
Kad gyventojams būtų patogiau planuoti savo laiką, registracijos sistema leidžia keisti registracijos laiką, o kiekvieną ketvirtadienį visoje šalyje vyksta skiepijimas be registracijos – gyventojas gali atvykti ir pasiskiepyti bet kuriame vakcinacijos centre, tereikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Primename, kad skiepytis galima bet kurioje šalies savivaldybėje.
Ministerija sveikina ir privačias skatinimo iniciatyvas, kurių imasi atsakingi piliečiai, verslo atstovai.
– Ar yra nustatytos priežastys ir aiškios grupės gyventojų, kurie šiuo metu nesiskiepija nuo COVID-19? Gal planuojama šiuo klausimu daryti dar vieną visuomenės nuomonės apklausą?
– Šiuo metu vangiausiai skiepijasi jauniausia ir vyriausia gyventojų grupės – iki 25 metų ir vyresni nei 80 metų gyventojai.
Visuomenės nuomonės apklausos vakcinacijos klausimais numatytos etapais.
– Kaip valstybės lėšomis komunikuojama apie vakcinaciją, ar siunčiamos žinutės vangiau besiskiepijančioms grupėms? Kas naujo planuojama komunikacijoje, jei planuojama?
– Šiuo metu vykdoma komunikacijos kampanija yra nukreipta į visuomenės informavimą apie tai, kur ir kaip galima vakcinuotis, nuolat skelbiama informacija apie mobiliuosius punktus ir vietas, kuriose žmonės gali atvykti vakcinacijai be registracijos.
Gyventojai nuolat informuojami, kaip vykdoma vakcinacija, kad dabar jau visi žmonės nuo 12 metų gali pasiskiepyti jiems patogioje vietoje ir patogiu laiku.
Vykdoma komunikacijos kampanija yra nukreipta į visuomenės informavimą apie tai, kur ir kaip galima vakcinuotis.
Informacija yra skelbiama per pagrindinius televizijos ir radijo kanalus, nacionalinę ir regioninę spausdintinę ir interneto žiniasklaidą, lauko reklamą ir reklamą prekybos vietose.
Netrukus planuojama paskelbti antrąją komunikacijos paketo dalį, kuri orientuota į vakcinacijos svarbą kiekvienam žmogui ir visai visuomenei.
Jau naudojami reklamos kanalai bus papildyti nauja lauko reklama ir specializuota žiniasklaida.
– Kiek šiuo metu yra mobilių nuo COVID-19 skiepijančių punktų? Ar yra galimybių ir poreikis jų skaičių plėsti?
– Savivaldybės formuoja mobilius vakcinacijos punktus pagal savo poreikius ir galimybes, ministerija jų skaičiaus neregistruoja.
– Kaip sekasi gyventojus skiepyti vaistinėse, ar tai – pasiteisinusi priemonė? Ar matote galimybių ir poreikį tai plėtoti labiau?
– Šiuo metu skiepijimo nuo COVID-19 paslaugą teikia apie dešimt vaistinių, jose paskiepyta maždaug 1 300 žmonių.
Licenciją, leidžiančią skiepyti gyventojus nuo COVID-19 ligos, turi daugiau nei 40 vaistinių, todėl skiepijančių vaistinių skaičius dar gali didėti.
Skiepyti galinčios ir norinčios vaistinės turėtų pačios kreiptis į savivaldybes dėl COVID-19 vakcinų skyrimo.
– Ką manote apie idėją žmones skiepytis motyvuoti pinigais ar kitokiais prizais? Ar esate svarstę/svarstytumėte tokią galimybę? Jei ne, kodėl, o jei taip – kaip tai galėtų atrodyti, kiek tam reikėtų lėšų?
– Vakcinacija Lietuvoje vykdoma laisva valia, kiekvienas gyventojas pats priima sprendimą, kaip geriausiai pasirūpinti savo sveikata.
Ministerija nuo pat vakcinacijos kampanijos pradžios komunikuoja, kad saugiausias ir paprasčiausias būdas apsaugoti savo ir artimųjų sveikatą nuo COVID-19 ligos yra vakcinacija.
Ministerija turi priemonių paketą, žmonės skatinami vakcinuotis vis naujomis priemonėmis.
Tokie paskatinimai neduoda naudos, kokios buvo tikėtasi.
Paskatinimą piniginiais ar kitais prizais yra išbandžiusios kitos šalys, kurios teigia, jog efektas trumpalaikis, ir kad tokie paskatinimai neduoda naudos, kokios buvo tikėtasi.
Savivaldybės jau yra dovanojusios prizus pasiskiepijusiems asmenims – todėl kviečiame pasidomėti jų patirtimi.
Šiuo metu valstybės mastu tokios skatinimo priemonės nėra taikomos. Ar galėtų būti taikytinos ateityje – parodys vakcinacijos tempai.
Finansų ministerija: skatinti galima įvairiai
To, kad einantys pasiskiepyti gaus dovanų ir tam bus rasta lėšų, neatmetė ir Finansų ministerija.
„Tiek vakcinavimosi, tiek ir motyvavimo skiepytis politiką formuoja SAM. Be abejo, įvairūs variantai motyvacijai skatinti galimi, kadangi mūsų visų tikslas – kuo daugiau paskiepytų žmonių, tačiau pirmiausia lauksime siūlymų iš SAM, kurių kompetencijoje yra šis klausimas“, – 15min nurodė Finansų ministerijos Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Justas Kačerauskas.
Bent viena vakcinos nuo COVID-19 doze Lietuvoje iki šiol pasiskiepijo 46,7 proc. gyventojų.
