Šį antradienį SAM 42 organizacijoms ir ekspertams išsiuntė laišką, kuriuo informavo rengianti ilgalaikių neigiamų COVID-19 pasekmių psichikos sveikatai suvaldymo priemonių planą ir paprašė iki penktadienio pasiūlyti savo idėjų.
SAM nurodo, kad šalyje paskelbus karantiną, žmonėms pakeitus gyvenimo būdą bei prarandant darbo vietas, laukiama psichikos sveikatos pablogėjimo visuomenėje, savižudybių bei psichikos susirgimų skaičiaus padidėjimo, todėl nutarta kurti ilgalaikį planą, kuris turėtų veikti po pandemijos.
„Planas bus orientuotas į visuomenės psichikos sveikatos būklės prastėjimą vidutinėje ir ilgojoje perspektyvoje ir Vyriausybės atsaką šioms tendencijoms, planuojama plano įgyvendinimo trukmė per 1-2 metus nuo priėmimo.
Šalyje paskelbus karantiną, žmonėms pakeitus gyvenimo būdą bei prarandant darbo vietas, laukiama psichikos sveikatos pablogėjimo visuomenėje, savižudybių bei psichikos susirgimų skaičiaus padidėjimo.
Maloniai prašome savo veiklos srityse identifikuoti prognozuotiną COVID-19 pandemijos ir su ja susijusių socialinių-ekonominių reiškinių įtaką visuomenės psichikos sveikatai“, – rašoma SAM laiške ekspertams ir prašoma siūlyti priemones rengiamam planui.
Idėjų SAM nurodė laukianti tris dienas – iki penktadienio.
Ministras: specialistams, o ne „fantazuotojams“ 3 dienų pakaks
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nurodė, kad nereikia didelių skaičiavimų įvertinti, kad COVID-19 net dvejus metus darys neigiamą įtaką visuomenės gerovei. Pasak jo, tikriems specialistams trys dienos idėjoms pateikti – taip pat realus terminas.
„Manau, kad specialistai, kurie yra tikrai specialistai, o ne fantazuotojai, žino, ko reikia tam, kad būtų galima suteikti tam tikrą pagalbą psichologinę, emocinę. Aš galėčiau tik priminti, kad nemažai priemonių jau dabar yra įgyvendinta – ir svetainė internetinė sukurta, ir emocinės paramos linijos susivienijo į vieną telefoninį numerį, ir teikiamos nuotolinės paslaugos“, – sakė jis.
Pasak ministro, jau daug daroma, tačiau sakė neneigsiantis, kad emocinė būklė ateityje tik blogės, nes visuomenė susidūrė su sąlygomis, kokių niekada nebuvę.
Manau, kad specialistai, kurie yra tikrai specialistai, o ne fantazuotojai, žino, ko reikia tam, kad būtų galima suteikti tam tikrą pagalbą psichologinę, emocinę.
„Tai ir izoliacija, ir karantino sąlygos, ir darbo praradimas, ir visos kitos priemonės, kurių mes nepažinojome kaip visuomenė ir bendruomenė, ir sukelia tas visas rizikas ir pavojus, kurie susiję su psichologine ir emocine būkle.
Mes neturime prabangos rengti tokias strategijas, kurias įprastai rengdavome metais arba mėnesius susirinkę darbo grupėse. Tos pagalbos reikia dabar, o dėl to ir terminai yra pakankamai kompaktiški. Jeigu ministerija gali padirbėti savaitgalį ir naktimis, aš neabejoju, kad ekspertai ir specialistai, kurie nuoširdžiai nori padėt Lietuvai, padarys lygiai tą patį“, – aiškino ministras.
Tačiau šis terminas ir apskritai plano rengimo būdas tikrai nepasirodė priimtinas visiems ekspertams, į kuriuos kreipėsi SAM.
I.Misevičienė: SAM remiasi iš piršto laužtais teiginiais
Štai profesorė Irena Misevičienė SAM siūlo nejuokauti siūlant per 3 dienas pateikti priemones, kurios būtų taikomos metus-dvejus.
Kaip visuomenės sveikatos mokslų atstovė ir buvusi ilgametė Nacionalinės sveikatos tarybos narė, ji SAM ragina suprasti, kad net teiginys, jog „šalyje paskelbus karantiną, žmonėms pakeitus gyvenimo būdą bei prarandant darbo vietas, laukiama psichikos sveikatos pablogėjimo visuomenėje, savižudybių bei psichikos susirgimų skaičiaus padidėjimo“ nėra niekuo pagrįstas.
„Kažin, ar turi būti keliama panika ir griebiamasi kurti net 1 ar 2 metų planus suvaldyti tai, kas gal apskritai neatsitiks“, – rašo specialistė.
Pasak profesorės, prašymas savo veiklos srityje identifikuoti prognozuotiną COVID-19 pandemijos ir su ja susijusių socialinių – ekonominių reiškinių įtaką visuomenės psichikos sveikatai visiems adresatams (organizacijoms ir pavieniams asmenims) absoliučiai neadekvatus.
„Taip suformuluotas teiginys tiktų mokslo-studijų institucijoms ar racionaliau gal netgi Lietuvos mokslo tarybai, kaip užsakomoji ilgalaikė mokslinė studija, kurioje turėtų dalyvauti kelių mokslo sričių (medicinos ir sveikatos, socialinių, gamtos) ir jų krypčių mokslininkai“, – nurodo ji.
Kažin, ar turi būti keliama panika ir griebiamasi kurti net 1 ar 2 metų planus suvaldyti tai, kas gal apskritai neatsitiks.
Tačiau A.Veryga tokią kritiką atmeta. Anot jo, savaime aišku, kad COVID-19 pasekmes visuomenė jaus dvejus metus ir tam jokių mokslinių įrodymų nereikia.
„Čia net nereikia kažkokių ypatingų žinių ar išmanymo. Jeigu pasižiūrėtumėt į kitų šalių patirtis, tai ir smurtas artimoje aplinkoje, ką matome ir Lietuvoje iš statistikos, ir skyrybų skaičiai, ir kiti panašūs dalykai, kurie susiję su žmonių nesaugumu ir emocine būkle. Lietuva nėra kažkuo ypatingai išskirtinis kraštas, kur žmonių psichiką tai veiktų kitu būdu“, – kalbėjo jis penktadienio spaudos konferencijoje.
Neketina gaišti savo laiko
Tačiau ekspertai mano, kad SAM planas bus tik šakėmis ant vandens rašytas ir nė neketina jam gaišti laiko. Profesorius Dainius Pūras 15min sakė nė neketinantis atsakinėti į SAM kvietimą.
„Aš gavau, bet turiu patirtį tokiuose kratiniuose dalyvaujant, tai aš iš tikrųjų gerbiu savo laiką ir neinvestuoju į tokius dalykus. Labai gerai žinau, kaip ten paskui būna. Čia nuo pat pradžių vadybiškai... Nesiunčiau, nesiunčiau“, – prisipažino D.Pūras.
Panašiai SAM planus vertina ir Karilė Levickaitė, viešosios įstaigos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadovė. Ji tikino, kad vieną idėją pateiks, tačiau daug iš SAM planų taip pat nesitiki.
„Aš daugiausiai kritikos turiu pačiai formai. Manau, kad priemonės turėtų būti formuluojamos pagal planą ir strategiją, o ne atvirkščiai. Kitas momentas – o kokiais kriterijais tos priemonės bus atrenkamos? Neaiškios procedūros. Žinoma, išsiųsiu priemonę finansuoti Act on Crisis programėlę, apie ką jau komunikuojama su SAM kurį laiką ir man bei suburtiems psichologams tenka nemažai savanoriško darbo, siekiant paleisti programėlę.
Tačiau nesu tikra, ar čia ta vieta, kur būtų norima išgirsti sisteminių pokyčių reikalaujančius siūlymus. Man regis, tokie nekosmetiniai pasiūlymai (o jie dabar labiausiai reikalingi, jeigu norime sumažinti slenkstį gauti psichosocialines paslaugas visiems, kam to reikia) turėtų būti aptariami ir formuluojami ne tokiu formatu“, – nurodė K.Levickaitė.
Daugiau vilčių deda į premjerą: nori sisteminių pokyčių
Tiek K.Levickaitė, tiek D.Pūras daugiau racionalumo mato bendraujant tiesiogiai su Vyriausybe, o ne su SAM.
„Mes galvojame, kad čia ministro pirmininko lygio sprendimai, o ne SAM, ir suformulavome bei nusiuntėme pasiūlymą. Žiūrėsim, ar bus kokia reakcija. (...) Trisdešimt metų su SAM bendravime buvo nuolatinis žeminimas, tu ten gali tūkstančius valandų pro bono darbą dirbti, o paskui tas virsta visišku nuliu.
Jei mes problemas vėl spręsime vaistais ir psichiatrinėmis ligoninėmis, ir nuolatinės globos institucijomis, kam dabar atitenka 90 proc. sistemos lėšų, tai bus dar labiau neadekvatu negu iki šiol.
Mes manome, kad krizė yra laikas esminiams pokyčiams, nes sistema verda savo sultyse. Neištaisytos strateginės klaidos, ką mes atsinešę dar iš sovietmečio – internatinių įstaigų protegavimas, bet kaskart mus buvo sakoma: tik nelieskite sistemos. (...) Mūsų pozicija yra, kad dabar vis labiau aiškės, kad psichikos sveikatos sistema yra ne naudinga, o žalinga pandemijos metu, tai kada, jei ne dabar, daryti sisteminius pokyčius?“ – retoriškai klausė D.Pūras.
Jis sutiko, kad pandemijos neigiamos pasekmės psichinei sveikatai vis labiau ryškės, nes kol kas žmonės mobilizuojasi, pajungia humoro jausmą, o vėliau viršų ims nuovargis, skaudžiai atsilieps socialiniai-ekonominiai nuostoliai.
„Tada išryškės problemos. Jei mes jas vėl spręsime vaistais ir psichiatrinėmis ligoninėmis, ir nuolatinės globos institucijomis, kam dabar atitenka 90 proc. sistemos lėšų, tai bus dar labiau neadekvatu negu iki šiol“, – teigė D.Pūras.
