Ateities planus ir tai, kaip Vyriausybė įgyvendins savo programą, trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete pristatė sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė.
Ji teigė, jog Vyriausybė programos įgyvendinimo priemonių plane bus atlieptos šios temos: visuomenės ir asmens sveikata, senėjanti populiacija, klimato kaita, grėsmės, susijusios su Astravo atomine elektrine ir COVID-19 pandemija, sveikatos priežiūros specialistų poreikis, jų kompetencijos ir darbo užmokestis, sveikatos sistemos finansavimas ir valdymo gerinimas.
Išvados po COVID-19 pandemijos
SAM, D.Jankauskienės teigimu, per kadenciją didelį dėmesį skirs žmonių psichinei sveikatai ir savižudybėms. Tai, anot jos, bus ypač aktualu popandeminiu laikotarpiu.
Taip pat ketinama tobulinti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos kėlimo modelį, keisti visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tinklą.
„Numatoma optimizuoti visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir kartu deleguotų savivaldybės funkcijų sistemą“, – tikino D.Jankauskienė.
SAM planuoja peržiūrėti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos programą, modelį, susijusį su psichikos sveikata ir žmogaus teisėmis, veiksmų planą dėl savižudybių prevencijos.
Be kita ko – skirti dėmesį bazinių asmens ir visuomenės sveikatos paslaugų teikimo krepšeliui, popandeminiams iššūkiams.
„Mes norime pasidaryti poreikių analizę ir pasižiūrėti, kokie popandeminiai reiškiniai ekstremalių situacijų atžvilgiu iškilę ir susisteminti visa tai. Turim jau ir dabar nemažai įžvalgų“, – teigė viceministrė.
Jos teigimu, ilgainiui turės būti stiprinami šalies laboratorijų pajėgumai, keičiama gydymo įstaigų infrastruktūra.
„Popandeminiai reiškiniai parodo, kad infrastruktūra turi būti sustiprinta, pritaikyta. Ir infekcinės ligoninės su ištraukiamomis ventiliacijomis, ir srautų atskyrimas, ir kad jos galėtų būti mobilios. Kad taikos sąlygomis jos nestovėtų tuščios, jose galėtų gydytis žmonės“, – vardijo D.Jankauskienė.
Dėmesys IT sistemoms
Ministerija taip pat kels tikslą didinti visuomenės atsakomybę ir raštingumą.
Žurnalistų mes neišauklėsim visiškai, tačiau vis tik tarsimės ir su Krašto apsaugos ministerija, ir su kitomis ministerijomis, kad socialinės kampanijos būtų raštingos.
„Kalbant apie pasirengimą ateities iššūkiams, turime daug darbo su visuomene per socialines informacines kampanijas ir atsakingą žurnalistiką.
Suprantam, kad žurnalistų mes neišauklėsim visiškai, tačiau vis tik tarsimės ir su Krašto apsaugos ministerija, ir su kitomis ministerijomis, kad socialinės kampanijos būtų raštingos, siektų visuomenės raštingumo ir atsakomybės didinimo“, – kalbėjo D.Jankauskienė.
Ministerija, anot jos, jau sudarinėja darbo grupę tam, kad būtų parengtas ilgalaikės gyventojų priežiūros paslaugų teikimo modelis.
Jis, pasak viceministrės, turėtų sietis ir su šių įstaigų infrastruktūra ir tinklu.
„Žadame numatyti gana nemažą pinigų kiekį, skirtą infrastruktūrai pritaikyti tiek grėsmėms, tiek visam tinklui. Čia mes norime per bendradarbiavimo modelį ir per tam tikras finansines paskatas sveikatos priežiūros įstaigoms suteikti galimybę gauti lėšas ir prisitaikyti prie kriterijų, kuriuos mes parengsime, kaip tinklas turėtų būti išdėstomas“, – komentavo D.Jankauskienė.
Siekiant geresnio užkrečiamųjų ligų valdymo, ketinama vystyti IT sistemas.
„Reikia stiprinti užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą. Čia mes norime išvystyti informacines sistemas ir jas sujungti, kur dabar yra gana didelė bėda, kai jos viena su kita nesusikalba, ir turime kažin kiek čia skandalų ir panašiai“, – teigė sveikatos apsaugos viceministrė.
Norima stiprinti ir e.sveikatos sistemą, kurti mobilias aplikacijas sveikatos tematika.
Dėl kai ko turės apsispręsti Seimas
Taip pat – tobulinti „žalos be kaltės“ modelį.
„Žalos atlyginimo komisija turi daug bėdų ir apskritai tas modelis reikalauja peržiūros. Ir čia reikės tartis su Sveikatos reikalų komitetu ir taisyti šiek tiek ir įstatymus, ir mums ministerijos tvarkas“, – dėstė D.Jankauskienė.
Seimui bus siūloma keisti ir teisės aktus, susijusius su pagalbiniu apvaisinimu.
„Veiksmingos paslaugos mūsų požiūriu yra orientuotos į naujovę – personalizuotą mediciną ir personalizuotas paslaugas, susijusias su kiekvienu asmeniu. Čia mes matome Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo projektą. Turim daug pasiūlymų, kaip reikia sutvarkyti ir embrionų donorystės klausimus, ir kitokius visokius dalykus“, – kalbėjo D.Jankauskienė.
Turim daug pasiūlymų, kaip reikia sutvarkyti ir embrionų donorystės klausimus.
Siekiant geresnio sveikatos paslaugų prieinamumo, turės plėstis šeimos medicina, labiau vystytis šeimos gydytojų komandos, vardijo viceministrė.
GMP paslaugas ketinama centralizuoti.
„Mūsų vizija – centralizuoti greitosios medicinos pagalbos paslaugas, tas 49 stotis į vieną. Bet, aišku, tai yra susiję su savivaldos dalykais, kurie reikalaus Seimo apsisprendimo.
Taip pat – dispečerines, kurios dabar yra 5, sudėti į vieną ir sujungti su bendrosios pagalbos centru, bet išlaikant greitosios medicinos pagalbos kokybės stebėjimo instrumentus“, – nurodė D.Jankauskienė.
Medikų poreikis ir atlygis
Ketinama keisti vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kainų ir pacientų priemokų apskaičiavimo tvarką, geriau planuoti tam tikrų sričių sveikatos specialistų poreikius ir šiuo klausimu bendradarbiauti su universitetais bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
„Kad nebūtų kaip dabar, kad Sveikatos ministerija ko prašo, universitetai kitaip atsiliepia“, – pažymėjo viceministrė ir pridūrė, jog savivaldoje reikėtų kelti sveikatos priežiūros specialistų kvalifikaciją.
„Apie motyvuojantį atlygį – tai yra labai aštrus klausimas, jau dabar turim didelį spaudimą iš medikų profesinių sąjungų dėl šakinės sutarties pratęsimo. Čia yra labai rimtos problemos tarp asmens ir visuomenės sveikatos specialistų disproporcijų atlyginime šiuo metu, kas sistemai tikrai nėra sveikas reiškinys“, – apie specialistų darbo užmokestį užsiminė D.Jankauskienė, bet kad jis kaip nors keisis, nežadėjo.
Į tai atkreipė dėmesį ir buvęs sveikatos apsaugos ministras, opozicijoje dirbantis „valstietis“ Aurelijus Veryga.
„Pasigedau konkretumo dėl medikų darbo užmokesčio didinimo. Nuskambėjo tas motyvavimas, yra tokia priemonė, bet kaip jūs įsivaizduojate patį įgyvendinimą?“ – klausė jis.
Viceministrė atsakė, kad visa tai – ateitis: „Tik pradėjom visą darbą su medikų darbo užmokesčiu, tikrai yra labai didelė įtampa. Aišku, geriausia būtų, kad mums šiek tiek padėtų Vidaus reikalų ministerija su savo viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio politikos formavimu. Bet čia ateitis.“
Seimui pritarus Vyriausybės programai, Vyriausybė per 3 mėnesius privalo patvirtinti Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą.
Seimas Ingridos Šimonytės vedamos Vyriausybės programą patvirtino gruodžio 11-ąją, tad laiko įgyvendinimo plano rengimui ministrų kabinetas turi iki kovo 11-osios.
