Švirkščiamas vaistas „Naloxonum“, „Nexodal“ ar „Forvel“ geba išstumti narkotinius preparatus iš junginių su receptoriais, todėl išnyksta opiatų, tokių kaip heroinas, kodeinas ar metadonas, poveikis. Tiesa, šį vaistą reikia sušvirkšti nedelsiant, net jei greitoji pagalba atvyks per 6 minutes, žmogus jau bus miręs.
Paramos fondas „Rigra“ prieš kurį laiką yra kreipęsis į SAM prašydamas svarstyti galimybę iš receptinių vaistų sąrašo išbraukti naloksoną arba supaprastinti jo prieinamumą taip, kad jį būtų galima dalyti vadinamuosiuose žemo slenksčio paslaugų kabinetuose, kuriuose narkomanams dalijami švirkštai, prezervatyvai, dezinfekavimo priemonės
Praėjusią savaitę SAM ir kitų institucijų atstovai diskutavo, kaip pagerinti perdozavimo nuo narkotikų prevenciją. Panašu, kad apie išbraukimą iš receptinių vaistų sąrašo net nediskutuojama.
„Įvertinus tai, kad naloksonas yra receptinis preparatas, kurį gali skirti tik gydytojas, yra pakankamai sunku rasti būdą, kad jis būtų kuo lengviau pateikiamas narkotikus vartojančiam asmeniui“, – 15min atsiųstuose SAM atsakymuose cituojama SAM visuomenės sveikatos departamento direktoriaus pavaduotoja Audronė Astrauskienė.
Pasak jos, svarstyta, kad narkotikus vartojantis asmuo turėtų būti motyvuojamas nueiti į gydymo įstaigą, kur gautų nukreipimą naloksono skyrimui į žemo slenksčio kabinetą.
Pagal svarstomą planą, žemo slenksčio kabinetas pagal sudarytą sutartį su gydymo įstaiga galėtų išduoti vaistą tiems asmenims, kuriems jis jau buvo paskirtas gydytojo.
„Atkreiptinas dėmesys, kad vaistą gali išduoti tik sveikatos priežiūros specialistas, kuris turėtų dirbti žemo slenksčio kabinete. Visi naloksono gavėjai privalo būti apmokomi pagal patvirtintą programą“, – teigė A.Astrauskienė.
Jos įsitikinimu, toks modelis leistų narkotikus vartojančiam asmeniui, prireikus naloksono, atvykti tiesiai į žemo slenksčio kabinetus ir jį gauti pagal poreikį.
Anot SAM atstovės, visais atvejais duomenys būtų įvedami į pacientų ambulatorinę kortelę.
„Tikimasi, kad šis pradinis modelis bus toliau tobulinamas ieškant visų teisinių galimybių didinti naloksono prieinamumą narkotikus vartojantiems žmonėms“, – teigė ji.
Tikisi SAM politinės valios
Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos „Galiu gyventi“ direktorė Jurgita Poškevičiūtė 15min teigė, jog galimybės, kad vaistą gautų asmuo be individualaus gydytojo paskyrimo, bet su mokymais, net nėra svarstomas, o tai tampa rimtu barjeru.
„Vizitas pas gydytoją šiai asmenų grupei – neįveikiama kliūtis ir tai niekaip nėra tarptautinių organizacijų rekomenduojamas naloksono dalijimas, – tvirtino ji. – Be to, tai neišsprendžia kitos rekomendacijos – kad naloksoną galėtų gauti ir artimieji, kurie būna greta, kai įvyksta perdozavimas, ir gali išgelbėti gyvybę.“
J.Poškevičiūtė sakė, jog svarstomas variantas, kad gydytojas dalyvautų per mokymus žemo slenksčio kabinete ir tada išrašytų vaistą, tačiau sveikatos priežiūros institucijos baiminasi, kad bus labai sunku motyvuoti gydytoją nueiti ir rasti išteklių jo darbui apmokėti žemo slenksčio kabinete, nes ir taip itin sunku išlaikyti gydytojus priklausomybių srityje.
„Čia labai reikia tiesiog SAM vadovybės politinės valios, nes klimpstama teisės aktų pinklėse“, – įsitikinusi ji.
Daugiausia mirčių – Estijoje
Europos Sąjungos (ES) Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) duomenimis, 81 proc. mirtino perdozavimo nuo narkotikų atvejų žmonės vartojo opiatus.
Centro duomenimis, mirčių nuo perdozavimo Lietuvoje daugėja. Jei 2015 metais Lietuvoje nuo kvaišalų perdozavimo mirė 115 žmonių, 2014 metais tokių mirčių buvo 80, 2013 metais – apie 50. Kiek tokių mirčių buvo pernai, duomenų 15min rasti nepavyko.
Remiantis naujausia centro turima informacija, aštuonios Šiaurės Europos šalys pranešė apie daugiau kaip 40 mirties atvejų vienam milijonui gyventojų viršijančius rodiklius, o didžiausius rodiklius nurodė Estija (103 atvejai milijonui gyventojų), Švedija (100 atvejų milijonui gyventojų), Norvegija (93 atvejai milijonui gyventojų) ir Airija (71 atvejis milijonui gyventojų).
EMCDDA 2017 metų narkotikų apžvalgoje teigiama, kad naloksono išdavimo į namus programos šiuo metu taikomos dešimtyje Europos šalių.
Su narkotikais susijusias ir sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų dalijamus naloksono rinkinius paprastai sudaro iš anksto vaistais pripildyti švirkštai, nors Norvegijoje ir Danijoje teikiami adapteriai, kuriais naloksoną galima vartoti per nosį.
Prancūzijoje išduotas laikinasis leidimas vartoti naujos sudėties per nosį vartojamus vaistus.
Estijoje nuo 2013 m. didintas naloksono išdavimas į namus teikiant bendruomenines paslaugas, 2015 m. pradėtas taikyti kalėjimuose.
Anot apžvalgos, remiantis neseniai parengtos į namus išduodamo naloksono veiksmingumo sisteminės peržiūros duomenimis, jo išdavimą derinant su šviečiamosiomis ir mokomosiomis intervencinėmis priemonėmis, su perdozavimu susijęs mirtingumas mažėja.
„Tai gali būti itin naudinga kai kurioms didesnę perdozavimo riziką patiriančioms gyventojų grupėms, pvz., neseniai iš kalėjimo paleistiems asmenims, o įvertinus Jungtinėje Karalystėje (Škotijoje) taikytą nacionalinę naloksono programą nustatyta, kad dėl jos labai sumažėjo su opioidais susijusių per mėnesį nuo paleidimo iš kalėjimo įvykusių mirties atvejų skaičius“, – rašo apžvalgos autoriai.
Kaip vieną iš būdų mažinti perdozavimo atvejų EMCDDA nurodo prižiūrimas patalpas, skirtas narkotikų vartojimui. Perdozavimo atveju narkomanui jose skiriama skubi pagalba.
Tokių patalpų šiuo metu esama šešiose ES šalyse ir Norvegijoje, o iš viso jų yra 78. 2016 metais dvi narkotikams vartoti skirtos patalpos šešerių metų bandomajam laikotarpiui atidarytos Prancūzijoje, o naujos patalpos įrengtos Danijoje ir Norvegijoje.
