Klausimas dėl Nacionalinio vėžio instituto perdavimo įrašytas į trečiadienio Vyriausybės posėdžio darbotvarkę.
Pagal SAM parengtą Vyriausybės nutarimo projektą, instituto savininko teisės ir pareigos būtų perduotos Sveikatos apsaugos ministerijai, ji atitinkamai tvirtintų naujus Nacionalinio vėžio instituto įstatus.
Tačiau Nacionalinio vėžio instituto Vėžio epidemiologijos laboratorijos vedėja Giedrė Smailytė 15min tvirtino, kad šis sprendimas visiškai nederintas su pačiais darbuotojais. Jie apie planus sužinojo tik iš žiniasklaidos.
„Visiškai netikėta žinia. Mes esame mokslinių tyrimų institutas, kuris vertinamas tarp biomedicinos mokslų specialistų pasaulyje pakankamai gerai. Tokie staigūs procesai vyksta ir su mumis tai išvis nederinta. Šioje šalyje neturi būti taip daroma“, – stebėjosi G.Smailytė.
Pasak jos, instituto direktoriaus rinkimai ką tik įvykę, jo darbas sustyguotas.
„Kas pasikeitė? Kodėl? Šiandien sužinojome, kad trečiadienį jau ketinama priimti sprendimą“, – kalbėjo pašnekovė.
Anot jos, galima nujausti, kad ateityje planuojama mokslinių tyrimų veiklą iš instituto išvis išskirti, pasaulyje įprasta, kad mokslinė veikla ir klinikinė vienoje įstaigoje pasiteisina, mat tuomet pacientai gauna naujausiais duomenimis, metodais grįstą gydymą.
„Sprendžiant iš to, kad Sveikatos apsaugos ministerija nekoordinuoja jokios mokslinės veiklos, tai turbūt mokslo padalinys būtų ateityje atskirtas nuo ligoninės, o mūsų klinika taptų elementariu skyriumi kurioje nors sveikatos priežiūros įstaigoje“, – svarstė, kam reikia tokio sprendimo, G.Smailytė.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, didžioji dalis instituto vykdomos veiklos yra susijusi su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu. Kaip instituto dalis veikia asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti klinika, be to, įstaigos veikla daugiausia finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.
„Svarbu paminėti ir tai, kad pats Nacionalinio vėžio instituto pavadinimas rodo, jog jo vykdoma veikla turi įtakos visos Lietuvos onkologijos praktikai. Visos onkologijos srityje dirbančios įstaigos, institucijos turi siekti bendro tikslo – mažinti Lietuvos gyventojų sergamumą onkologinėmis ligomis ir mirtingumą nuo jų. Šio tikslo neįmanoma pasiekti be Sveikatos apsaugos ministerijos betarpiško dalyvavimo valdant institutą“, – teigiama A.Verygos pasirašytame rašte.
Anot jo, vienos iš ligų – onkologijos – gydymo nacionalinio kuravimo priskyrimas ne asmens sveikatos priežiūros, bet mokslo politiką Lietuvoje formuojančiai valstybės institucijai yra nesisteminis ir nelogiškas.
SAM teigimu, projektas ne kartą teiktas derinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai derinti, bet jos pritarimo nesulaukta.
Dabartinė Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė dar 2017 metų gruodį bandė iš Švietimo ministerijos perimti Nacionalinį vėžio institutą, tam pritarė ir premjeras Saulius Skvernelis, bet noras liko neįgyvendintas.
Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė 2014 metų liepą Vilniaus universiteto Onkologijos institutą pervadino į Nacionalinį vėžio institutą ir pavedė instituto savininko teises bei pareigas įgyvendinti Švietimo ir mokslo ministerijai.
Prieš tai Seimas priėmė įstatymą, pagal kurį Vyriausybė buvo įpareigota atlikti minėtą reorganizaciją.
Pagal įstatymą, Nacionalinis vėžio institutas atlieka mokslinius tyrimus, sveikatos priežiūros įstaigoms teikia metodologinę, metodinę ir kitą pagalbą vėžio kontrolės klausimais, koordinuoja vėžio kontrolės veiklą, diegia onkologijos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus į kasdienę praktiką, teikia aukščiausio lygio specializuotas ir individualizuotas onkologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugas gyventojams, tvarko Vėžio registrą ir pan.
Tuo pačiu institutas turi ligoninę ir teikia gydymo paslaugas.
