„Turėsime atskirą išvadą, ar mes galime atskirai pasitvirtinti tokią vakciną ir naudoti kaip šalis narė nelaukdami Europos Komisijos sprendimo. Nes čia turbūt reikia įvertinti ne tik Lietuvos teisės aktus, bet ir ES teisės aktus apie tai, ar galėsime ar negalėsime, bet ir mūsų įsipareigojimus nekonkuruoti su kitomis ES valstybėmis. Tada ar mūsų atskiras pasitvirtinimas ir atskiras leidimas pasakyti, kad mes vieną vakciną prisiimam riziką ir naudojame patys, ar nebus traktuojamas kaip mūsų konkurencija su kitomis valstybėmis narėmis ir kokias galimai pasekmes turės visoms kitoms jau patvirtintų vakcinų grandinėms“, – komiteto posėdyje kalbėjo viceministrė.
Posėdyje dalyvavęs Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) vadovas Gytis Andrulionis parlamentarams teigė, kad slepiamos ne tik vakcinos kainos. Labiausiai konfidencialus dalykas, anot jo, yra vakcinos pristatymo terminai.
„Kaina ne tas elementas, kuriuo konkuruojama, nes kaina skiriasi 11 kartų, konkuruojama pristatymo terminais ir kitomis detalėmis. Dėl to terminai yra jautrūs ir konfidencialūs“, – sakė jis.
G.Andrulionio teigimu, sutartyse yra numatyti pristatymo terminai ketvirčiais Europos Sąjungai, o ne kiekvienai šaliai atskirai. Tada vakcina dalijama pro rata principu.
Anot jo, EK yra numačiusi įsigyti labai didelius vakcinos kiekius, didesnius, nei šalims reikia.
„Tikrai užtikrinti 2 mlrd. vakcinų dozių, tikrai daugiau, nei reikia ES“, – pabrėžė jis.
VVKT vadovas sakė, kad Lietuva gali tikėtis įsigyti 12 mln. vakcinų kiekį.
Kalbasi dėl didesnių kiekių iš „Pfizer“ ir „BioNTech“
VVKT direktoriaus pateiktais duomenimis, ES planuoja įsigyti 300 mln. dozių „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinos – vienintelės šiuo metu registruotos ES. Šiuo metu, anot jo, svarstoma užsakyti didesnį kiekį.
„Pradėtas procesas dėl papildomo, faktiškai gali siekti net pradinio įsigijimo skaičius, įsigijimo. Kaip tik šią savaitę Lietuva teikia savo poziciją dėl noro įsigyti papildomas vakcinas iš „Pfizer“ ir „BioNTech““, – pasakojo tarnybos vadovas.
Anot jo, yra numatyta galimybė kiekvienai šaliai apsikeisti kvotomis.
„Mes, kaip Lietuva, galime tą kiekį didinti, mažinti, jei lieka nuo kitų valstybių, galime tą likutį išpirkti“, – pasakojo jis.
G.Andrulionio teigimu, nuo šiol visiems gamintojams, su kuriais bus papildomai sudarytos sutartys dėl vakcinų, reikės papildomai rasti finansavimą vakcinų tyrimams ir vystymui.
„Kompanijos to prašo, EK tą yra pažadėjusi. Kitaip tariant, europinių pinigų neliko, valstybės narės, jei papildomai įtraukia gamintoją, susimeta paramai jam“, – pasakojo jis.
G.Andrulionio teigimu, taip buvo ir su „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcina – ES finansavo šios vakcinos kūrimą.
„Pati filosofija buvo ta, kad EK kiekvienam vakcinos gamintojui sumoka – ten labai varijuoja sumos – bet iš principo kelis šimtus milijonų eurų, ir tik dėl to kompanija centralizuotai sutinka parduoti ES ir aprūpinti ES nares vienu metu didesniais kiekiais, negu kitus pasaulio regionus“, – pasakojo jis.
G.Andrulionis tęsė, kad, kitaip sakant, EK nusipirko tą prioritetinį aprūpinimą, lyginant su kitomis valstybėmis ir kitais regionais.
NSGK narys, buvęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis klausė sveikatos apsaugos viceministrės Ž.Simonaitytės, ar nebuvo taip, kad ES finansavo „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinos sukūrimą, bet dabar ne ES valstybės jos gauna daugiau.
„Iš SAM pozicijų sunku pakomentuoti, kodėl gamintojas pasirenka valstybes, galima diskutuoti apie derybines galias, mokamas kainas, bet čia užsienio politikos klausimai, kurių nenorėčiau smarkiai komentuoti“, – atsakė ji.
Bijojo „vakcinų nacionalizmo“
G.Andrulionis posėdyje papasakojo, kodėl gimė planas vakcina apsirūpinti ES mastu taip, kad šalys nekonkuruotų tarpusavyje.
Anot jo, jau pandemijos pradžioje tapo aišku, kad kiekviena valstybė kovoja už save – pavyzdžiui, buvo draudžiama parduoti tam tikrus vaistus ir panašiai. Todėl buvo baiminasi, kad toks „vaistų nacionalizmas“ nekiltų kalbant apie vakcinas. Esą dėl to ir nuspręsta ES įsigyti bendrai.
Jis pabrėžė, kad šiuo metu pasaulyje vykdomi 63 vakcinų kandidačių klinikiniai tyrimai, 172 yra ikiklinikinių tyrimų stadijoje.
„EK prašo, kad valstybės narės įsigijimus diversifikuotų ne tik tarp gamintojų, bet ir tarp platformų“, – sakė jis. G.Andrulionis paaiškino, kad skirtingos platformos reiškia, kad kai kurios vakcinos galėtų apsaugoti ir nuo viruso mutacijų, kai kurios – ne.
„Retas gamintojas vysto po vieną vakciną, dažniausiai vysto po kelias“, – sakė jis.
Jis pabrėžė, kad vakcinos itin skiriasi tarpusavyje.
Dėl EMA darbo greičio – skirtingos nuomonės
Ž.Simonaitytė sutiko su S.Skverneliu, kad Europos vaistų agentūros (EMA) greičiai nėra tenkinantys – pirmadienį planavusi patvirtinti naują vakciną, agentūra to nepadarė.
Tačiau G.Andrulionis posėdyje pastebėjo, kad paprastai agentūrai registruoti naują preparatą užtrunka metus, tuo tarpu patvirtinta „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcina dokumentus EMA pateikė gruodžio pradžioje. Anot jo, EMA dirba dar iki šiol neregėtais greičiais.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys antradienį pranešė, kad artimiausius kelis mėnesius Lietuvą nuolat pasieks vakcinų siuntos kas savaitę, bei pristatė, kokios grupės kada bus skiepijamos. Tikimasi, kad per sausį pavyks paskiepyti visus Lietuvos medikus.
