Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės r. policijos komisariato vyriausiesiems patruliams Svetlanai Liaudanskienei ir Mariui Aleknavičiui teko pusantro kilometro klampoti pusnimis, skubant pas asmenis, kuriems buvo reikalinga pagalba.
Vasario 11 d. apie 12 val. 43 min. buvo gautas „Savanorių linijos“ darbuotojos pranešimas, kad moteriai reikalinga pagalba. Savanoriams skambinęs vyras papasakojo, kad jam važiuojant iš Vilniaus, netoli pirmo įvažiavimo į Ukmergę, jį sustabdė moteris, kuri teigė, kad reikalinga pagalba asmeniui, gyvenančiam vienkiemyje. Į nurodytą vietą atvyko vyriausieji patruliai S.Liaudanskienė ir M.Aleknavičius.
Nelaimėliai šildosi krosnele, tik neaišku, ką naudoja kurui: malkų jokių nesimatė, o sniegas aplinkui pajuodęs...
Pasikalbėję su moterimi, išsiaiškino, kad ji gyvena su bičiuliu vienkiemyje, Pivonijos seniūnijoje. Kelias iki vienkiemio užpustytas.
Pagyvenusi moteris sakė, kad neturi mobiliojo ryšio telefono, tad negali išsikviesti pagalbos. Kad močiutė sako tiesą, bylojo ir jos pėdsakai sniege. Negalėdami pravažiuoti, patruliai klampojo giliomis pusnimis iki sodybos.
Paaiškėjo, kad namas yra kadaise sudegęs, o pora glaudžiasi sandėliuke, šildosi krosnele. „Neaišku, ką naudoja kurui, nes malkų jokių nesimatė, o sniegas aplinkui pajuodęs...“, – pastebėjo pareigūnė.
71-erių metų moteris pareigūnams paaiškino, jog jai priklausančioje sodyboje ji gyvena su 63-jų metų draugu. Gyvena pora be elektros, neturi telefoninio ryšio. Vyras serga, jam pasibaigė vaistai. Abu atvyko iš Vilniaus dar kovo mėnesį, prieš karantiną, kelias iki sodybos užpustytas, tad negalėjo išsikviesti pagalbos.
Gyvena pora be elektros, neturi telefoninio ryšio. Vyriškis serga, jam pasibaigė vaistai.
Apie šių dviejų žmonių situaciją patruliai pranešė rajono socialinei tarnybai, seniūnijai. Buvo pasirūpinta, kad iki sodybos būtų nuvalytas kelias.
Tuomet iškvietė greitosios medicininės pagalbos brigadą. Medikai vyrą apžiūrėjo, davė vaistų, tačiau į ligoninę nevežė.
„Suteikdami socialinę pagalbą, užtrukome keturias valandas, tačiau buvome ramūs, kad viską padarėme“, – sakė S.Liaudanskienė, tikėdamasi, kad rūpestį šiais žmonėmis perims seniūnija.