Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas laidoje „15/15“ teigia, kad tokios sutartys dažniausiai pasirašomos ilgesniam laikui.
Tačiau, pasak jo, verslui tai maža paguoda.
Pasibaigus įsipareigojimams, naujų partnerių gali ir neatsirasti. Be to, kartu su tuo gali būti prarasti šimtai milijonų eurų.
-
ES nubaustos A.Lukašenkos „piniginės“ turi įmones ir Lietuvoje: kodėl ir kas jie tokie?
-
I.Udovickis: sankcijų poveikis Klaipėdos uostui nebuvo įvertintas
-
G.Nausėda: sektorinės sankcijos Baltarusijai – „pakankamai stiprios“
-
Minsko režimas žada artimiausiomis savaitėmis atsakyti į Europos sankcijas
-
Baltarusijos aviacijos sektorius dėl sankcijų praranda per 10 mln. JAV dolerių per mėnesį
-
I.Udovickis nekomentuoja sankcijų Baltarusijai poveikio, planuoja investicijas Latvijoje
Velnias slypi detalėse
– Jau oficialu, kad dokumentas, apimantis naująjį sankcijų Baltarusijai paketą, įsigaliojo. Kaip tai reikėtų vertinti, ar tai nėra staigmena?
– Tai gana didelė staigmena. Europos Komisija, komunikuodama naująjį paketą, akcentavo, kad tai bus itin griežta.
Dabar žiūrint į ši dokumentą, galima teigti, kad Komisija nuo politinių sankcijų pereina prie ekonominių. Tačiau velnias slypi detalėse.
Žvelgiant į konkrečius eksporto, importo ir tranzito apribojimus naftai ir trąšoms, dokumente aiškiai parašyta, kad sankcijos galioja tik sutartims, pasirašytoms nuo šių metų birželio 25 dienos.
Tai reiškia, kad visos sutartys, kurios buvo pasirašytos iki šios dienos, galioja.
Taip pat tai reiškia, kad Lietuvos, Europos ir Baltarusijos įmonės, turinčios ankstesnių įsipareigojimų, gali visiškai ramiai, t. y. be jokių apribojimų, dirbti.
– Ar tai padaryta dėl to, kad Europos Sąjunga būtų nepajėgi finansiškai kompensuoti verslų patirtus nuostolius?
– Yra du aspektai. Pirmasis – finansinis poveikis Europai, nes Baltarusijos trąšos sudaro ketvirtadalį Bendrijos poreikio.
O uždraudus Baltarusijos trąšų importą, tai stipriai paveiktų Europą. Kitaip tariant, produkcija brangtų.
Kita vertus, manau, kad Europos Sąjunga laukia, kaip toliau klostysis santykiai su Baltarusija.
Taigi ji tiesiog pasiliko tam tikrą manevro laisvę, jei santykiai blogėtų.
Tokiu būdu Europos Komisija tikriausiai galės įvesti griežtesnes sankcijas.
Pavyzdžiui, panaikinti šio dokumento nuostatas ir įvesti sankcijas visoms sutartims, kurios yra priimtos iki birželio 25 dienos.
– Koks poveikis bus Lietuvos verslui, dirbančiam su Baltarusija, sužinojus, apie sankcijas tik naujoms sutartims? Ar finansinės bendrovių netektys bus mažiau skausmingos?
– Kol kas tai įvardyti sudėtinga. Viskas priklausys nuo teisinių aspektų.
Mano vertinimu, tranzito sutartys tarp Lietuvos bendrovių ir Baltarusijos tikriausiai yra pasirašomos šiek tiek ilgesniam terminui.
Tai reiškia, kad jeigu tos sutartys yra ilgalaikės ir galioja, pavyzdžiui, iki metų pabaigos, tai poveikio jokio nebus.
Jei tokios sutartys yra atnaujinamos kas mėnesį ar du, tada pamatysime realų ekonominį poveikį. Ir jis bus tikrai ne dešimtys milijonų, o labiau šimtai milijonų eurų.
Vertinant šalies mastu, šios finansinės netektys ekonominės žalos nepadarys, bet atskiroms bendrovėms, tokioms kaip „Lietuvos geležinkeliai“ ar Klaipėdos jūrų uostas, turės labai didelį poveikį.
Lietuvos bendrovių, dirbančių su Baltarusija, didžioji problema yra ne taikomos sankcijos, o produkcija, kurią režimas tranzitu veža per Lietuvą.
Teoriškai galima rasti, kuo pakeisti užsakymų netektis, bet faktiškai regione nėra bendrovių, kurios norėtų ir galėtų tas pačias trąšas transportuoti per Lietuvą.
Uostui ar geležinkeliams teks diversifikuoti verslą, o tai nėra padaroma labai greitai.
Be to, tai yra labai brangu.
Uostui ar geležinkeliams teks diversifikuoti verslą, o tai nėra padaroma labai greitai.
– Nors labai tikėtina, kad tai yra komercinė paslaptis ir nepavyks sužinoti: trumpalaikes ar ilgalaikes sutartis Lietuvos verslai turi pasirašę su Baltarusija, bet skaičiuojant tariamą atskaitos tašką, visos sutartys baigs galioti šių metų pabaigoje. Ar būtų užtektinai laiko pasiruošti finansinėms netektims?
– Ne, nebent valstybei padedant, tačiau tam pasiruošti sudėtinga.
Pasikartosiu – sunku bus surasti, kuo pakeisti partnerius iš Baltarusijos, nes nafta ir trąšos specifiniai produktai.
Tačiau įvertinus, kad Lietuva finansų rinkose skolinasi beveik už nulines arba minusines palūkanas, valstybė tikrai galėtų kompensuoti didesnę dalį nuostolių.
Valstybė pasiskolina rinkose, padalija įmonėms, patyrusioms nuostolių, o šios juos investuoja į verslo diversifikavimą.
Kalbant apie šią situaciją, tai lengviausias ir paprasčiausias gelbėjimosi planas.
Visą aktualijų laidos „15/15“ įrašą rasite videogalerijoje.
