Pribrendo pokyčiams
Iš Rusijos į Lietuvą Denisas Vasiljevas su žmona Polina atvyko prieš pusantrų metų. Jauna šeima atvirauja, kad apie emigraciją galvojo jau senokai. „Visų pirma, Sankt Peterburgas yra labai didelis miestas. Čia labai daug žmonių, nuolat verda chaotiškas gyvenimas, o mes svajojome apie mažesnį, laisvesnį miestą“, – kas skatino pirmąsias mintis apie išvykimą, dėstė pašnekovas.
Mes svajojome apie mažesnį, laisvesnį miestą.
Ilgainiui mintys apie išvažiavimą ne tik iš Sankt Peterburgo, bet ir iš pačios Rusijos, pasak D.Vasiljevo, aplankydavo vis dažniau. Prastėjanti politinė padėtis šalyje jauną šeimą skatino vis intensyviau žvalgytis į kitus Europos miestus. „Galvojome apie Helsinkį arba Baltijos šalis. Aplankėme ne vieną miestą, tačiau Vilnius mums labai patiko, taigi – nusprendėme likti čia“, – kalbėjo Denisas.
Ar Vilnius pateisino lūkesčius? „Taip“, – neabejodamas atsakė pašnekovas. D.Vasiljevui ir jo žmonai patinka tai, kad čia mažesnis žmonių srautai, mažiau spūsčių, o žmonės iš tiesų labai malonūs ir geranoriški.
Deniso ir Polinos šeimos liko Sankt Peterburge, paklausus, galbūt kada planuoja į Vilnių emigruoti ir artimieji, pašnekovas tikino nežinantis. Kol kas sutuoktiniai artimuosius planuoja tik lankyti Rusijoje.
Tęsia pradėtą verslą
D.Vasiljevas Lietuvoje tęsia dar Sankt Peterburge 2010 metais įkurtą su informacinėmis technologijomis susijusį verslą. „Tai, kad nuolat galiu dirbti nuotoliniu būdu, mums labai padėjo. Nereikėjo galvoti – kaip bus su darbu, iš kur gausime pajamų“, – pasakojo vyras.
Turbūt labiausiai krenta į akis tai, kad čia kvalifikuotą darbą dirba patys lietuviai, o Rusijoje dažniau tam yra samdomi kvalifikuoti užsieniečiai.
Kol kas Denisas tęsia būtent Rusijoje pradėtus darbus – dalis programuotojų ir kitų darbuotojų vis dar yra iš ten, tačiau prie jo įmonės jau jungiasi ir lietuviai, o vyras galvoja, kad ateityje būtų galima pasiplėsti dar labiau – gal pasižvalgyti ir į užsienio rinkas.
Kuo skiriasi Lietuva ir Rusija darbo klausimais? „Turbūt labiausiai krenta į akis tai, kad čia kvalifikuotą darbą dirba patys lietuviai, o Rusijoje dažniau tam yra samdomi kvalifikuoti užsieniečiai“, – lygino D.Vasiljevas.
Paklaustas, ar skiriasi verslo kūrimo ir plėtojimo galimybės, pašnekovas akcentavo verslo saugumą: „Verslo kūrimo ir vystymo galimybės gal labai ir nesiskiria, aš labiausiai išskirčiau verslo saugumą. Tuo požiūriu Lietuvoje tikrai geriau“, – neabejojo Denisas.
Planuoja ateitį
Kol kas nemanome, kad tai tarpinis etapas, planuojame likti čia.
D.Vasiljevas tikino, kad Lietuvoje jam patinka – ir žmonės, ir aplinka, gerai čia jaučiasi ir jo žmona. Būtent todėl, paklaustas, ar Vilnius yra tik tarpinė stotelė, jis mąsto neilgai.
„Kol kas nemanome, kad tai tarpinis etapas, planuojame likti čia“, – kalbėjo vyras, juolab kad šeima čia jau sulaukė ir pagausėjimo –porai gimė dukrytė. Denisas, pasinaudodamas Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijos programa jau mokėsi ir lietuvių kalbos.
Kalbos kursai buvo finansuojami Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijos programos lėšomis. Šiuo fondu siekiama remti valstybių pastangas integruoti trečiųjų šalių piliečius į visuomenę.
Fondo 2007–2013 m. programa Lietuvoje buvo įgyvendinta finansuojant projektus, kurie skirti skatinti teisėtai Lietuvoje gyvenančių (turinčių leidimus gyventi) trečiųjų šalių piliečių integraciją. Ateityje užsieniečiai mokytis lietuvių kalbos, gauti įvairias konsultacijas turės galimybę per projektus finansuotus iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo 2014–2020 metų programos.
Pasiteiravus, ar daug sulaukia klausimų iš Lietuvos gyventojų – kodėl emigravo, ar dažnai girdi neigiamus komentarus, D.Vasiljevas tikino, kad nei vienų, nei kitų išvis nėra sulaukęs. „Lietuviai su mumis bendrauja tikrai maloniai. Nesijaučiame kuo nors kitokie“, – teigė vyras, tikinantis, kad jaučiasi jau daugiau ar mažiau integravęsis į visuomenę.
Lietuvoje už Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai programos administravimą yra atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
