Nuvykusi į procedūras moteris sušalo
Suprasti akimirksniu
- Dalyje ligoninių šildomi tik kai kurie skyriai, kitur laukiama šaltesnių orų
- Visos įstaigos gali reguliuoti šildymą
- Biudžetas ribotas, todėl pinigai taupomi
Beveik visą darbo dieną viename iš Santariškių klinikų skyrių turėjusi praleisti Lina patyrė tai, dėl ko šiomis dienomis burnoja ne vienas vilnietis. Įstaigos patalpose – siaubingai šalta.
„Šildymas ligoninėje nėra įjungtas. Mano palatoje radiatorius buvo atsuktas iki pat galo, dar specialiai patikrinau, bet jis buvo visiškai šaltas. Girdėjau, kaip koridoriuje piktinosi ir slaugės – esą visur aplinkui, net butuose, šildymą įjungė, o skyriuje pataupė. Mano manymu, negalima pacientų skirstyti į tokius, kuriems reikia šilumos, ir tokius, kurie gali pakentėti. Šalta vienodai visiems“, – piktinosi pašnekovė.
Pačios įstaigos atstovai teigia, kad nėra sulaukę pacientų ar lankytojų nusiskundimų dėl šalčio. Pasak jų, šildymo sistema nėra visiškai išjungta – visuose korpusuose ji veikia automatiniu režimu ir, temperatūrai nukritus iki minusinės, įsijungs automatiškai, o Akušerijos skyriuje ir operaciniame bloke šildymas įjungtas.
Panašiai šildymą prisukusi ir Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė. Kaip 15min teigė jos atstovai, įstaiga bendro šildymo nėra išjungusi, visos sistemos yra veikiančios, o pagal poreikį, vidaus bei lauko temperatūrą dalis ligoninės patalpų šiuo metu šildomos. Atstovai patikino, kad pastate tikrai šilta, pacientai nepatogumų nepatiria.
Šiuo metu nešildoma Antakalnio poliklinikoje, nes vykdoma pastato renovacija. „Kai tik buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės nutarimas dėl šildymo nutraukimo, jis buvo išjungtas ir imtasi šildymo sistemos renovacijos darbų, kurie negalimi šildymo sezono metu ir turi būti pradėti kuo anksčiau, kad būtų spėta juos atlikti iki naujo šildymo sezono pradžios. Nors šildymas nebuvo atnaujintas, mūsų įstaigoje patalpų temperatūra atitinka higienos normas, priklausomai nuo patalpų paskirties ji svyruoja tarp 18 ir 22 laipsnių“, – teigė Antakalnio poliklinikos komunikacijų specialistė Renata Maldūnienė.
Pasvėrė – žmonių sveikata svarbiau
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai Algimantas Vakarinas patikino, kad jo gydymo įstaigoje šildomos visos patalpos.
„Kai pasirodė Vilniaus savivaldybės potvarkis dėl šildymo sezono pabaigos, buvome atjungę šildymą, bet kai po kelių dienų vėl atšalo, įjungėme šildymą savo nuožiūra. Tokią galimybę įjungti šildymą savarankiškai, manau, turi visos ligoninės.
Nelaukėme savivaldybės sprendimų, nusprendėme nežaisti pacientų sveikata. Juk turime gimdyvių, vaikų, naujagimių. Pabandykite išbūti, kai skyriuje 10-15 laipsnių. Skambinau į savivaldybę, ar nenusižengiame tvarkai savavališkai įjungdami šildymą, bet gavome atsakymą, kad mokame pinigus ir turime tokią teisę.
Beje, šildymo įjungimas nėra visiškai paprastas procesas. Prieš tai reikia nuorinti visas sistemas iš naujo. Santechnikai kelias dienas dirba, kol patalpos vėl pradedamos šildyti. Tai ne laikrodis, kad paėmei, nuspaudei mygtuką ir jis skaičiuoja laiką. Viskas daug sudėtingiau. Aišku, atnaujintas šildymas – tai papildomos išlaidos, bet tenka pasverti – pinigai ar žmonių sveikata“, – svarstė ligoninės atstovas.
Nacionaliniame vėžio instituto Inžinierinio ūkio skyriaus viršininkas Valdas Tamulionis taip pat patvirtino, kad atšalus orams, kai tik savivaldybė nusprendė įjungti šildymą ugdymo, mokymo ir sveikatos įstaigoms, tuoj pat ir čia buvo įjungtas šildymas.
„Mūsų tarnyba patikrino įrengimus ir įjungė šildymą visose patalpose, neišskiriant atskirų korpusų“, – teigė pašnekovas.
Savivaldybė: gydymo įstaigos pačios sprendžia, kiek šildyti
Vilniaus savivaldybės Šilumos ir vandens ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas teigė, kad savivaldybei pavaldžios 18 gydymo įstaigų ir, šio ryto duomenimis, jau visose jų įjungtas šildymas, taigi patalpos po truputį įšils.
„Buvo padaryta apklausa ir nuspręsta šildymą atnaujinti. Vienos įstaigos sureagavo anksčiau, kitos – vėliau. Aišku, šildymo poreikį kiekviena įstaiga gali reguliuoti pagal konkrečius poreikius. Kai didelis objektas, yra ne vienas šilumos punktas, todėl šilumos tiekimą galima nustatyti skirtingą. Visur sistemos automatizuotos, tiekia šilumą pagal nustatytą lauko temperatūrą. Pavyzdžiui, jeigu saulėta pusė, galbūt joje šilumos reikia mažiau.
Natūralu, kad įstaigos taupo, nes kiekviena įstaiga turi savo biudžetą, sudariusi sutartį su šilumos tiekėju ir tvarkosi pati. Kadangi biudžetas patvirtintas metams, įstaigos turi kontroliuoti savo išlaidas ir pinigus leisti ūkiškai. Negali sau leisti pavasarį labai pleškinti, kadangi nebeliks pakankamai pinigų šildymui rudenį. Taip jau būna: jeigu metų pradžioje įstaigos pradės išlaidauti, antrą pusmetį pinigų jau nebeliks“, – aiškino pašnekovas.
