„Santaros“ slėnyje numatoma plėtoti keturias mokslinių tyrimų kryptys: biotechnologiją, taip pat inovatyvios medicinos technologijas, molekulinę mediciną ir biofarmaciją, ekosistema ir darnus vystymasis bei informatika ir komunikacijų technologijos.
Slėnyje įsikurs Jungtinis gyvybės mokslų centras, Jungtinis inovatyvios medicinos centras, Jungtinis gamtos tyrimų centras ir Informacinių technologijų klasteris. Verslo paramos infrastruktūrą sudarys trys pagrindinės dalys: Informacinių ir komunikacijos technologijų parkas, Biotechnologijų, inovatyvių medicinos technologijų ir farmacijos technologijų parkas bei teritorija „plyno lauko“ investicijoms ir verslo paramos infrastruktūros plėtrai. Slėnis bus kuriamas Vilniuje, Santariškių-Visorių teritorijoje.
„Saulėtekio“ slėnyje taip pat planuojama vystyti keturias veiklos sritis: lazerių ir šviesos technologijų, medžiagotyros ir nanotechnologijos, puslaidininikių fiziką ir elektroniką bei civilinę inžineriją. Slėnyje bus įsteigtas Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras, plėtojamas viešosios įstaigos „Saulėtekio slėnis“ mokslo ir technologijų parkas. Kuriamo slėnio centras – Saulėtekio universitetinis miestelis Vilniuje.
Slėnių plėtra vykdoma naudojant valstybės ir savivaldybių biudžetų, mokslo ir studijų institucijų, kitų viešųjų juridinių asmenų, privačių asmenų, Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir tarptautinių mokslinių tyrimų bei inovacijų plėtros programų lėšas. Preliminarus lėšų poreikis „Santaros“ slėniui – apie 500 mln. Lt, bendras „Saulėtekio“ slėnio biudžetas – apie 650 mln. Lt.
Švietimo ir mokslo ministerija kiekvienam šių slėnių planuoja skirti po maždaug 200 mln. litų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Likusią finansavimo dalį sudarys Ūkio bei Sveikatos apsaugos ministerijų skirtos lėšos, taip pat lėšos, gautos iš turto mainų bei verslo partnerių.
Vyriausybė jau yra patvirtinusi trijų kitų integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų – slėnio Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai bei „Nemuno“ ir „Santakos“ slėnių – programas.
Lietuvos ilgalaikiuose strateginiuose dokumentuose pabrėžiama glaudesnės mokslo, studijų ir verslo sąveikos būtinybė. Vyriausybės priimtoje koncepcijoje integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų plėtra siekiama Lietuvoje sukurti tarptautinio lygio mokslo, studijų ir žinių ekonomikos centrus, paspartinti žinių visuomenės kūrimą ir sustiprinti ilgalaikius Lietuvos ūkio konkurencingumo pagrindus. Šios koncepcijos įgyvendinimo laikotarpis 2007-2013 metai.
