Skaudžių istorijų su pastarojo meto migrantais Lietuvoje turime jau kelias. Rukloje mirė sunkiai sirgęs berniukas, kurio tėvas teigė, kad gimtinėje jis prieš metus patyrė galvos traumą.
Pastarąjį savaitgalį moteris pagimdė negyvą kūdikį. Abu šie atvejai dar kartą priminė klausimus dėl to, kas turėtų rūpintis neteisėtai Lietuvos ir Baltarusijos sieną kirtusių migrantų sveikata. Ir mokėti už paslaugas, kai prireikia ne vien greitosios medicinos pagalbos.
Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad kaip tik šiuo metu ruošiamas dokumentas, kuris reglamentuos migrantų gydymo paslaugų apmokėjimą. Jį jau trečiadienį turi pasirašyti vidaus reikalų ministrė-operacijų vadovė.
„Valstybė atsakinga už visus vaikus“
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė apie tai kalbėjo LRT laidoje „Savaitė“.
Ji užsiminė, kad šiuo metu Santaros klinikose kaip tik yra toks sudėtingas atvejis, bet ji turinti ir sveikatos apsaugos ministro, ir klinikų patikinimą, kad dedamos visos pastangos suteikti pagalbą vaikui.
„Na, iš tikrųjų tai yra pakankamai sudėtingas atvejis. Mes kalbame apie onkologinę ligą mažo amžiaus vaiko. Panašu, kad vaiko mama dėl tos priežasties ir yra mūsų šalyje, nebent nustatyta būtų kitaip, ir tiesiog negavo sveikatos pagalbos savoje šalyje, ji, matyt, dėl to ir traukia link Vokietijos.
Tai yra tikrai mažametė mergaitė, labai mažametė mergaitė, kartu su mama yra Santariškėse, ir tai yra net ne savaitę, ne dvi. Yra žymiai ilgesnis laiko tarpas“, – sakė E.Žiobienė.
Jos teigimu, „valstybė yra atsakinga už visus vaikus, kurie yra jos jurisdikcijoje, nesvarbu, koks jos statusas, pilietis, ne pilietis ar prieglobsčio prašytojas – visiems privalo suteikti tai, kas priklauso pagal Vaiko teisių konvenciją“.
Atvyko iš Somalio
15min žiniomis, ši mergaitė kartu su mama atvyko iš Somalio. Jos buvo įleistos į Lietuvą, kadangi pastebėta, jog vaikui išties reikia medikų pagalbos.
Lietuvoje moteris su dukra atsidūrė dar rugpjūčio pabaigoje, netrukus buvo perkeltos ir į Santaros klinikas.
15min pradėjus domėtis šia istorija situacija dėl gydymo finansavimo vis dar nebuvo aiški. Ir tik antradienio popietę Lietuvos Raudonasis Kryžius informavo, kad somalietei mergaitei patvirtintas finansavimas ir pradedamas gydymas, mergaitė įtraukta į donorystės sąrašą.
Santaros klinikos kiek anksčiau 15min teigė, kad pacientė (migrantė iš Somalio) gydoma Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centre.
„Santaros klinikos kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, buvo priimtas sprendimas leisti tęsti gydymą Santaros klinikose bei pavesta Valstybinei ligonių kasai kompensuoti tyrimo ir gydymo išlaidas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Teikiant reikiamą pagalbą šiam vaikui teko daug padirbėti ne tik centro gydytojams, slaugytojams, socialiniams darbuotojams, bet ir Migracijos departamento specialistams, rasti vertėją (mama nekalba jokia Europos Sąjungos šalyse vartojama oficialia kalba)“, – teigiama ligoninės komentare.
Santaros klinikos kreipėsi į SAM, buvo priimtas sprendimas leisti tęsti gydymą bei pavesta VLK kompensuoti tyrimo ir gydymo išlaidas.
Santaros klinikos tvirtina, kad šiam mažajam pacientui „suteikiamos tokios pačios gydymo ir slaugos paslaugos, kaip ir kitiems šiame centre gydomiems vaikams, tik didelis kalbos barjeras pasunkina gydytojams ir slaugytojams bendravimą su paciento mama, atima nemažai laiko“.
Nori matyti sistemą
Kaip 15min sakė E.Žiobienė, į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą kreipėsi Lietuvos Raudonojo Kryžiaus darbuotojai, kurie baiminosi, kad ši mergaitė negaus jai reikalingo gydymo. Taip nenutiko, tačiau klausimų liko.
Anot vaiko teisių apsaugos kontrolierės, yra nustatyta ministro įsakymu, kad tretinio lygio (kaip yra ir dabar) sveikatos priežiūros paslaugos migrantams turi būti teikiamos.
Santaros klinikos, Kauno klinikos yra tos ligoninės, kurios teikia tretinio lygio paslaugas. E.Žiobienės teigimu, kadangi šeimos su vaikais šiuo metu yra įsikūrusios tik Medininkuose, Rukloje ir Vilniuje, tokia pagalba jiems būtų pasiekiama.
„Dėl šitos konkrečios mergaitės kaip ir esame ramūs, bet norime, kad ministerija nustatytų sistemą. Taip supratome, kad greitai bus teisės aktas, kad Sveikatos apsaugos ministerijoje ta pati Komisija, kuri dabar sprendžia, kurie Lietuvos vaikai turi būti siunčiami gydytis į užsienį, turėtų spręsti ir dėl migrantų vaikų, kurie neturi draudimo.
Bet kol kas neturime Ligonių kasų atsakymo, nes kaip tik tai ta institucija, kuri turėtų tvarkyti visus finansinius reikalus. Norime gauti tai patvirtinantį dokumentą“, – sakė E.Žiobienė.
Dėl šitos konkrečios mergaitės kaip ir esame ramūs, bet norime, kad ministerija nustatytų sistemą.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė sakė, kad stebima ir kitų šalių praktika: „Yra valstybių, kurios sako, kad teikia tik bendrąsias paslaugas. Bet yra ir valstybių, kuriose numatytas mechanizmas svarstyti. Spėčiau, kad ir Lietuvoje turėtų atsirasti galimybė tai Komisijai svarstyti.“
E.Žiobienė tikina, kad labiausiai jai norėjosi, jog atsirastų „žmogiškumo faktorius“: „Aš suprantu, kad yra toks pavojus tapti ta valstybe, kuri gydo, todėl čia reikia važiuoti. Bet iš kitos pusės tai yra žmonės, vaikai.“
Kol migrantai buvo išsklaidyti į daugybę stovyklų, problemų kilę ne viena. Tačiau dabar, perkėlus šeimas, tikimasi, kad ir sveikatos priežiūra bus geresnė, nes Rukloje yra gydytojas. Medininkuose tuo užsiima Vilniaus rajono poliklinika, Vilniuje – Antakalnio poliklinika.
Galutinio sprendimo dar nėra
Lietuvos Raudonasis Kryžius taip pat puikiai žino ir šią mergaitės istoriją, ir kitas migrantų situacijas, kai jiems būtina ne tik bazinė medicinos pagalba.
„Šiuo metu matome, kad bazinės sveikatos paslaugos migrantams teikiamos gana reguliariai, o dėl platesnio spektro medicininių paslaugų laukiame valstybės sprendimų ir tikimės, kad medicininių paslaugų paketas migrantams bus išplėstas.
Lietuvos Raudonasis Kryžius susiduria su situacijomis stovyklose, kai bazinių sveikatos paslaugų migrantams neužtenka. Bet yra ir tikrai gerų pavyzdžių: žinome, kad neįgaliam berniukui buvo suteiktos reabilitacijos paslaugos, dengiamos diabetu sergančių migrantų gydymo išlaidos“, – teigiama Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovės Kristinos Meidės komentare.
Dėl Santaros klinikose gydomos mergaitės iš Somalio gydymo Lietuvos Raudonasis Kryžius irgi ėmėsi veiksmų: kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, Valstybinę ligonių kasą ir Vaiko teisių apsaugos kontrolierę, atkreipdamas dėmesį į tai, kad nesuteikus laiku tinkamo ir kokybiško gydymo, mergaitės gyvybei iškils tiesioginė grėsmė ir bus padaryta neatitaisoma žala.
Mūsų žiniomis, kol kas Komisijos sprendimas dėl mergaitės gydymo dar nėra priimtas.
„Po kreipimosi vidaus reikalų ministrė, operacijų vadovė 2021 m. rugsėjo 21 d. priėmė sprendimą, kuriuo pavedama Komisijai individualiai spręsti situacijas dėl užsieniečiams reikalingų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurios nepriskiriamos būtinosios medicinos pagalbos paslaugoms ir kurių nesuteikus užsieniečiui grėstų pavojus jo gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukeltų sunkių komplikacijų grėsmę.
Komisijai priėmus sprendimą teikti paslaugas, Valstybinė ligonių kasa būtų įpareigota apmokėti paslaugas. Mūsų žiniomis, kol kas Komisijos sprendimas dėl mergaitės gydymo dar nėra priimtas“, – teigė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė pirmadienio vakarą.
Laukiama naujų sprendimų
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informavo, kad ligonių kasos gydymo įstaigų patirtas išlaidas gydant neteisėtai sieną kirtusius užsieniečius apmoka vadovaudamosi Lietuvos vidaus reikalų ministro valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo sprendimuose numatyta tvarka.
„Pagrindinis įpareigojimas – užtikrinti šiems asmenims būtinąją pagalbą. Gydymo įstaigoms apmokamos šios sveikatos priežiūros paslaugos, kurias jos suteikė nelegaliai valstybės sieną kirtusiems migrantams:
- būtinoji pagalba ambulatorinėje ir/ar stacionarinėje įstaigoje, pagalba prasidėjus gimdymui;
- mobilių komandų paslaugos;
- greitoji medicinos pagalba;
- lengva COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) forma sergančių asmenų ar asmenų, kai įtariama, kad serga COVID-19 liga, izoliavimo paslauga.
Greitosios medicinos pagalbos įstaigoms, kurios aptarnauja neteisėtai sieną kirtusių užsieniečių apgyvendinimo teritorijas, papildomai mokama priklausomai nuo apgyvendintų migrantų skaičiaus. Kaip minėta, visos gydymo įstaigų patiriamos išlaidos bus apmokamos iš PSDF. Šios išlaidos PSDF bus kompensuotos valstybės biudžeto lėšomis“, – rašoma VLK komentare.
Dėl lėtinėmis ligomis sergančiųjų, neteisėtai kirtusių sieną užsieniečių, kaip teigia VLK, šiuo metu pagrindinis įpareigojimas – užtikrinti jiems būtinąją pagalbą.
„VLK duomenimis, artimiausiu metu bus keičiami jau priimti arba bus priimta daugiau naujų valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimų, reglamentuojančių tam tikrų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimą užsieniečiams, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną.
Šiems asmenims numatoma kompensuoti daugiau sveikatos priežiūros paslaugų. Pavyzdžiui, užsieniečiams, kurie nėra pateikę prašymo suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje arba kurių prašymai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje yra atmesti, ketinama kompensuoti ir kitas būtinas jų sveikatos priežiūros paslaugas, kurių nesuteikus paciento sveikatos būklė galėtų pablogėti tiek, kad jam prireiktų skubiosios medicinos pagalbos paslaugų. Moterims – kompensuoti nėštumo priežiūrą.
Artimiausiu metu bus keičiami jau priimti arba bus priimta daugiau sprendimų, reglamentuojančių tam tikrų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą užsieniečiams.
Daugiau sveikatos priežiūros paslaugų galės gauti ir tie, kurie yra pateikę prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje“, – teigia VLK.
Pasieniečiai kviečia medikus
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) paprastai praneša, kai į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių įleidžiami migrantai, kirtę Lietuvos ir Baltarusijos sieną. Paprastai akcentuojama, kad tai būtent Baltarusijos piliečiai, tačiau kiekvieno atvejo pasieniečiai nekonkretizuoja.
VSAT patarėjas Giedrius Mišutis 15min sakė, kad nuo tada, kai priimtas sprendimas neįleisti migrantų, kurie neteisėtai peržengia Lietuvos ir Baltarusijos sieną, dėl humanitarinių priežasčių įleista daugiau nei 100 žmonių.
„Pirminį kontaktą turi pasieniečiai, jeigu yra nusiskundimų, paprastai apsidraudžiant kviečiami medikai. Kad ir vienas paskutinių atvejų Druskininkuose, kai vyras apsimetinėjo nualpusiu, tai paskui paaiškėjo, kad jis melavo. Bet buvo perduotas medikams, paprastai nerizikuojama, net jeigu pasieniečiai ir turi abejonių.
Medikų žodis jau yra lemiamas, jie surašo išvadą. Ir jeigu reikalinga rimta pagalba, tuomet įvyksta įleidimas humanitariniais pagrindais. Jeigu nereikalinga pagalba arba reikalinga tik minimali, tarkim, nubrozdinta koja, pagalba suteikiama vietoje ir toks žmogus neįleidžiamas“, – teigė G.Mišutis.
Jis tikino, kad pagalba stengiamasi suteikti kiekvienu atveju, kai jos prašoma.
Gimė negyvas kūdikis
Savaitgalį pranešta apie dar vieną su migrantais susijusį skaudų įvykį – moteris iš Ruklos pabėgėlių priėmimo centro prasidėjus gimdymui nuvežta į Jonavos ligoninę pagimdė negyvą kūdikį.
Ruklos pabėgėlių centro direktorės patarėja Neringa Gaučienė tuomet sakė, kad šeima – tėvai su trimis vaikais, į Ruklą atvyko rugsėjo 3 d. Moteris esą nepateikė jokių medicininių dokumentų, tik sakė, kad laukiasi jau aštuntą mėnesį.
„Atvykusi nėščioji tikrai jokių medicinos dokumentų nepateikė, ji nedrausta, nusiskundimų tikrai neturėjo. Buvo registruota ir vežta mokamai konsultacijai į Jonavos ligoninę, bet ji konsultacijos atsisakė. Sakė, kad puikiai jaučiasi, šiuo metu jiems nereikalinga“, – sakė N.Gaučienė, patikslinusi, jog šeima į Lietuvą pateko per Baltarusiją.
Rugsėjo 24 d. šeima mėgino bėgti iš migrantų stovyklos, lipo per tvorą, bet tą pačią dieną buvo sugrąžinta. Nusiskundimų dėl blogos savijautos moteris neišsakė ir Ruklos PPC socialiniams darbuotojams nesiskundė dėl sveikatos.
