„Valstiečių“ lyderiai po D.Šakalienės išėjimo prabilo apie tai, kad ji turėtų tuo pačiu atsisakyti ir Seimo narės mandato, o parlamentaras Robertas Šarknickas D.Šakalienės poelgį pavadino išdavyste. Jo teigimu, parlamentarė frakciją pakeitė, nes negavo postų.
„Liūdna ne dėl to, kad D.Š. išdavė, liūdna dėl to, kad ji norėjo būti ministre, komiteto pirmininke, komisijos pirmininke ir negavusi nė vieno posto dėl nepastovumo iškeitė savo vertybes išdavimu, kurios buvo skirtos Lietuvos vaikams, liūdna, kad išdavė vaikus ir ne tik... Bet dirbt reikia toliau, sustoti negalima“, – parašė R.Šarknickas. Vėliau įrašą Seimo narys ištrynė.
Tačiau D.Šakalienė aiškina, kad tai netiesa. Ji tikino, kad apie vadovavimą performuojamos Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijai su ja niekas nė nekalbėjo.
– Ar tiesa, kad „valstiečiai“ bandė jus atkalbėti nuo išstojimo iš frakcijos siūlydami vadovauti performuojamai Savižudybių ir smurto prevencijos komisijai?, – 15min paklausė D.Šakalienės.
– Tikrai ne. Ne.
– Tai jums šis postas išvis nebuvo siūlomas?
– Aš apskritai labai aiškiai su savo frakcija mėginau susitarti ištisus mėnesius, kad mums reikia visiems, kaip frakcijai, vieningai ir nuosekliai dirbti visų rūšių smurto įveikimo srityje, kas yra glaudžiai ir neatsiejamai susiję su patyčiomis, su savižudybėmis, su kitais dalykais, kurie mūsų visuomenės psichosocialinei būklei yra labai pavojingi.
Idėja, kuri man buvo priskirta viešoje erdvėje ponios Rimos Baškienės. Ji yra ne mano. Ir aš nemanau, kad mes turime leistis viešojoje erdvėje į tokį santykių aiškinimąsi, kuris tikrai žemina mus kaip žmones ir kaip Seimo narius.
Aš matau, kad mano požiūris per daug skiriasi nuo partijos ir, nepaisant mano tikrai nuoširdaus darbo ir pastangų suartinti tuos požiūrius, tai nepavyko. Nei mano kompetencijos, žinių ir patirties, nei mano smurto įveikimo, vaiko teisių apsaugos įstatymo reformos nereikia, tai tada man paprasčiau bus dirbti su žmonėmis, kurių valstybinės nuostatos yra man artimesnės. Gerbiu buvusių kolegų „valstiečių“ įsitikinimus ir linkiu jiems sėkmės.
– Vis dėlto jūs pasisakėte už tos komisijos performavimą. Ar jūsų nuomonė po išsiskyrimo su „valstiečiais“ jau keičiasi?
– Aš pasisakiau, kad mums reikia giliau ir išsamiau dirbti smurto klausimais. Tiek dirbau anoje komisijoje, tiek dirbčiau kokioje nors kitoje komisijoje, ne tame esmė iš tikrųjų, kaip vadinasi komisija, nesvarbūs ir techniniai dalykai. Arba yra politinė valia ir apsisprendimas dirbti sistemiškai, nuolat, nuosekliai šiais klausimais, arba jos nėra.
– Tai kas, jei ne ši komisija, buvo paskutinė vinis, nulėmusi jūsų sprendimą pereiti pas liberalus?
– Vaiko teisių apsaugos įstatymas. Esmė yra tokia, kad, deja, tai, ko aš atėjau įgyvendinti, ir nuoširdžiai tikėjau, kad tai nori padaryti „valstiečiai“ – tai yra visų rūšių smurto įveikimo reformą įgyvendinti iki pabaigos, nepavyko. Atrodo, kad tai buvo aktualu tik rinkimų metu. Po rinkimų įvyko tik pirmas žingsnis uždraudžiant smurtą prieš vaikus, o toliau viskas įstrigo.
Tada, kai mes kalbame apie konkrečius darbus, kurie susiję su įstatymo priėmimu, tai mano požiūris labai skiriasi nuo frakcijos vadovybės požiūrio. Tuos požiūrius, mano akimis žiūrint, skiria keli šimtai metų. Kiekvienas turime teisę į savo nuomonę, tačiau aš nesutinku, kad nėra vienos tiesos. Ji yra ir ji parašyta Vaiko teisių konvencijoje. Joks smurtas nėra pateisinamas ir vėl karpymas, ardymas smurto apibrėžimo, vėl mėginimas sumažinti atsakomybę už smurtą, vėl mėginimas grįžti prie dešimtmečius mus varginusios smurto problemos nesprendimo man nėra priimtinas.
– „Valstiečiai“ sako, kad apie savo sprendimą jiems patiems net nepranešėte, kad apie jūsų įstojimą į Liberalų sąjūdžio frakciją sužinojo tik iš žiniasklaidos. Kodėl nepranešėte kolegoms apie savo pasirinkimą?
– Aš nenoriu leistis į santykių aiškinimąsi iš tikrųjų viešojoje erdvėje. Psichologiškai ir taip yra labai sudėtinga, kai nuolat patiri ad hominem puolimą, aš nebenoriu tiesiog daugiau girdėti savo adresu įvairių epitetų ir mėginimo mane paversti tuo, kuo aš nesu. Tai tiesiog nepriimtina ir nederama. Manau, kad tai turėtų tiesiog baigtis.
– Tai jums Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai laidė įžeidžiančias replikas? Taip galima suprasti?
– Galima aš tiesiog alegoriją, iš šono pavyzdį pasakysiu? Aš kaip tik buvau dabar Budapešte smurto prieš moteris įveikimo konferencijoje. Ir ten buvo toks labai skausmingas ir man netikėtas atpažinimo jausmas, kai nagrinėjome modelį ir kolegos ekspertai iš Minesotos pristatinėjo, kaip naudojant galią ir kontrolę sunaikinama moteris.
Pirmiausia, ji yra įtikinama ir viešai apie ją deklaruojama, kad ji nieko nesugeba, kad ji neturi jokių žinių, kad ji nieko nėra nuveikusi, kad ji nieko nėra pasiekusi ir ji nieko verta. Tada moteris yra izoliuojama nuo draugų, šeimos, bendruomenės, nes jai priklijuojamos demotyvuojančios etiketės. Tada moteris yra baudžiama už bet kokį savarankiškumą ir iniciatyvą.
Galiausiai iš tiesų ji palūžta. Užeina liūdesys ir pyktis. Moteris pradeda daryti klaidas ir savo rankomis galutinai sunaikina bet kokią galimybę ištrūkti iš smurto rato. Tai aš nenoriu nieko naikinti. Manau, kad sveika yra atskirti požiūrius ir dirbti skirtingose frakcijose, o gal ir rasti būdų bendradarbiauti tam tikrais klausimais, kur nuomonės sutaptų.
– „Valstiečiai“ sako, kad tai jūs elgiatės nesąžiningai, nes rinkimus laimėjote su LVŽS sąrašu. Jie siūlo jums atsisakyti parlamentarės mandato. Ką jiems atsakytumėte?
– Manau, kad tai nederamas Seimo nariams santykių aiškinimasis. Savo ruožtu galiu pasakyti, kad tuos kelis tūkstančius eurų, kurie buvo išleisti pluoštui mano lankstinukų ar mano straipsniui, kuris buvo „valstiečių“ reklaminiame laikraštyje, kurį aš padėjau suredaguoti ir parengti, aš atidirbau.
Aš atnešiau balsus tų žmonių, kurie norėjo reformų, kurias aš parašiau „valstiečių“ programai ir kurios buvo įtrauktos į Vyriausybės programą. Taip pat užsienio lietuvių balsų, kurie aiškiai parodė, kad jiems reikia pagalbos, reikia darbų socialinėje ir žmogaus teisių srityse. Dabar aš esu atsakinga prieš tuos žmones, kurie man atidavė savo balsus pasitikėdami, kad pokyčiai bus. Aš esu atsakinga prieš juos ir aš ruošiuosi tą savo darbą tęsti.
– Ar jūs ketinate stoti ir į Liberalų sąjūdžio partiją, ar tik būsite frakcijos narė?
– Tą sakiau seniai ir tai nesikeičia. Aš nesiruošiu stoti į jokią partiją. Esmė yra tokia, kad man politinės ideologijos yra antroje vietoje. Man svarbiau aiškus žmogiškas vertybinis nusiteikimas. Arba Vaiko teisių konvencija, žmogaus teisės, Neįgaliųjų teisių konvencija yra svarbios, arba ne. Tiems žmonėms, pas kuriuos aš dabar atėjau, tai tikrai yra svarbu. Tapti partijos nare aš nematau nei poreikio, nei prasmės.
