Ligoninės direktorius Gediminas Rimdeika teigia sukaupęs visą šūsnį dokumentų, kurie patvirtina, kad jų nuogąstavimai yra teisingi ir sostinės savivaldybė siekia šią ligoninę sunaikinti.
„Mes pareiškėme nepasitikėjimą Vilniaus meru, nes su tokiu vadovu mums ne pakeliui ir mes visiškai nenorime ir nesutiksime, kad ponas išlaidautojas ir prekiautojas drįstų pardavinėti ir Sapiegos ligoninės sąskaita „užkišinėtų“ vėjais paleistą miesto biudžetą. Per 15 metų į ligoninę investuota 12 mln. Lt, iš jų tik 4 mln. valstybės. O šiandien su kolektyvu nekalbama, kai pastatai sutvarkyti, kai teritorija prižiūrėta, viskas gatava ir išpuoselėta, kolektyvas nereikalingas“, – pasipiktinimo neslėpė ligoninės vadovas.
Pareiškė nepasitikėjimą
Vilniaus miesto taryba klausimą dėl Sapiegos ligoninės dalininko teisių, pareigų ir turto perėmimo iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos pradėjo svarstyti tik praėjusį trečiadienį, tačiau šios ligoninės kolektyvas teigia, kad jiems pagalius į ratus savivaldybės klerkai pradėjo kaišioti nuo praėjusio spalio. Anot G.Rimdeikos, mero patarėjai yra išsakę poziciją, kad ši teritorija yra reikalinga rekreacijai, turizmui. Meras V.Navickas pernai metų spalio 26 dieną yra pasirašęs raštą, kuriame prašoma sustabdyti ES paramos skyrimą šiai ligoninei, kadangi planuojama sveikatos priežiūros įstaigų reorganizacija.
Vis dėlto ES lėšas ligoninė tikisi gauti. „Konkursai praėjo, viskas yra padaryta, trūksta tik ūkio ministro Dainiaus Kreivio parašo. Tikiuosi, kad niekas nesutrukdys jam pasirašyti ir jau artimiausiu metu sužinosime, kad tie pinigai mus pasieks“, – kalbėjo ligoninės direktorius.
Jaučia palaikymą
Idėją nenaikinti šioje vietoje ligoninės palaiko ir Seimo Sveikatos reikalų komitetas, kurio pirmininkas Antanas Matulas yra pareiškęs, kad komitetas rekomenduoja steigėjui išsaugoti ligoninę esamose patalpose, nes į Sapiegos ligoninę investuota nemažai lėšų, o mieste trūksta slaugos ligoninių.
Pozicijos nenaikinti šios ligoninės laikosi ir Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, Vilniaus rajono savivaldybė. Net ir Vilniaus miesto tarybos Sveikatos komitetas pritaria nuomonei, kad šioje ligoninėje būtų toliau teikiamos medicininės paslaugos.
Praėjusią savaitę miesto tarybos posėdžio metu meras V.Navickas visus klausimus dėl galimo Sapiegos ligoninės naikinimo atrėmė teigdamas, kad šiuo metu taryboje svarstomas klausimas tik dėl sutikimo perimti šią ligoninę iš Vilniaus apskrities administracijos.
Tą patį tvirtino ir savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėja Audronė Čibirienė: „Šiuo metu kito kelio nėra, jeigu naikinamos apskritys, tai steigėja turi tapti savivaldybė. Mes turime vykdyti Vyriausybės nutarimus. Ministerija negali būti rajoninio pavaldumo įstaigų steigėja“.
Paklausta, ar vis dėlto savivaldybėje svarstomas klausimas naikinti šią ligoninę, o joje teikiamas paslaugas perkelti į kitas patalpas, A.Čibirienė atsakė neigiamai.
Nuo balandžio 1 dienos ligoninės slaugos skyrius išplėstas nuo 30 iki 90 lovų, o paliatyvos pagalbos (nepagydomai sergančių ligonių priežiūra – aut. past.) – nuo 2 iki 12 lovų. Visos lovos buvo užimtos per kelias savaites. Iki šių skyrių išplėtimo Vilniuje tūkstančiui gyventojų teko tik 0,9 lovos slaugos skyriuose, o pagal reikalavimus turi būti dvi.
200 metų istorija
Vilniuje, Sapiegų parke – seniausiame baroko epochos parke Lietuvoje – stovinti ligoninė prieš metus atšventė 200 metų jubiliejų. XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmono Jono Kazimiero Sapiegos pastatyti rūmai 1809 m. buvo pertvarkyti ir tapo karo ligonine. Joje gydėsi rusų, prancūzų, vokiečių, lenkų kariai. Išgyvenusi sovietinį laikotarpį, ligoninė 1993 m. atgimė Sapiegos vardu.
