Anot Seimo nario Roberto Šarknicko, įstatymo pataisų inicijavimą paskatino Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) veiksmai naikinant dešimt savivaldybių tarybų narių, pakeitusių gyvenamąją vietą, mandatų. Toks elgesys, parlamentaro nuomone, griauna piliečių, kurie tuos savivaldybių tarybų narius išrinko, pasitikėjimą.
R.Šarknickas: tarybų nariai pasielgė teisingai
„Gyventojai išrinko tuos tarybos narius. Kadangi jie per dvejus darbo metus dirbant vietos savivaldoje kūrėsi gyvenamą vietą ar kaime, ar ne – statėsi namus ar persikraustė iš miesto į kaimo vietovę – jie sąžiningai, neapeidami įstatymo deklaravo vietą. Pagal dabartinius įstatymus, jie turi padėti tarybos nario mandatus, – tvirtina parlamentaras. – Klausimas, kas apeina įstatymą, ar esamas įstatymas, ar tie teisingai pasielgę tarybos nariai. Jie, išrinkti gyventojų, turėtų užbaigti kadenciją iki galo [...].“
Pagal įstatymo projektą, savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nenutrūktų, net jeigu jis išvyktų gyventi už savivaldybės, kurios tarybos nariu buvo išrinktas, teritorijos ribų. Pretenduodamas tapti savivaldybės tarybos nariu iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą asmuo turėtų deklaruoti ne prieš 90 dienų kaip yra dabar, o prieš metus.
„Tarybos nariui, turinčiam įdirbį savivaldybės darbe ir rinkėjų pasitikėjimo mandatą, įgaliojimų netekimas dėl gyvenamosios vietos pasikeitimo, yra didelis praradimas, nes kartu priverstinai nutrūksta jo sąsajos su vietos bendruomenėmis, kurios jį išrinko. Vietos bendruomenėms taip pat yra praradimas, nes jie rinko tarybos narį, kuriuo labiausiai pasitikėjo“, – aiškinamajame rašte teigia projekto rengėjai.
Vienerių metų laikotarpis, kurį pretendentas į savivaldybės tarybos narius turi būti išgyvenęs teritorijoje, kurioje ir kandidatuoja, anot parlamentarų, yra pakankamas terminas įgauti vietos bendruomenių pasitikėjimą, deramai juos atstovauti.
„Gyvenamosios vietos pasikeitimas neturėtų būti kliūtis tą pasitikėjimo mandatą prarasti“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Gyvenamosios vietos pasikeitimas neturėtų būti kliūtis tą pasitikėjimo mandatą prarasti.
Politologas: skaidrumas formuojasi galvoje
Siūlydamas minėtas įstatymo pataisas R.Šarknickas teigia siekiantis skaidrumo.
„Nemaža dalis tarybos narių gyvena kitur, o važiuoja į miesto ar rajono savivaldybės posėdžius. Ne vienas jų ir neatvyksta“, – sako jis.
Mykolo Romerio universiteto Politikos mokslų instituto direktoriaus Gedimino Kazėno nuomone, siūlomi pakeitimai skaidrumo problemos nespręs.
„Noriu kandidatuoti, kažkur prisiregistruoju, sudalyvauju rinkimuose, o mano šeima toliau gyvena ten, kur gyvena, – sako jis. – Skaidrumas, visų pirma, turi atsirasti galvoje, ne teisiniais būdais šiuos dalykus [reikia] reguliuoti.“
Anot politologo, parlamentarai minėtas pataisas registruoja vedini asmeninių interesų: „Čia konkrečiai matyti, kad bandoma spręsti savo tam tikrus vidinius interesus. Tai nėra gerai.
Jeigu nežiūrima problemos visumos, toks problemos sprendimas nesprendžia sisteminių klausimų“.
Kaip praneša VRK, mandatų neteko Alytaus miesto, Kauno miesto ir rajono, Kazlų Rūdos, Kėdainių, Kretingos, Šiaulių bei Trakų rajonų, Vilniaus miesto bei rajono savivaldybių politikai.
Įstatymo projekto iniciatoriai R.Šarknickas ir D.Kaminskas yra išrinkti – atitinkamai – Alytaus ir Kėdainių apygardose.
Pakeitimų priežastys – interesai savivaldybėse
Alytuje persikėlusi į naują būstą Alytaus rajone mandato neteko visuomeninio rinkimų komiteto „Alytaus piliečiai“ narė Lina Sosunovičienė, Kėdainiuose savivaldybės tarybos narės mandatas panaikintas „darbietei“ Irenai Staliorienei.
Buvęs Darbo partijos narys D.Kaminskas kalbėdamas apie priežastis, paskatinusias įstatymo projektą, būtent ir užsimena apie Kėdainių atvejį.
„Tarybos narė, kuri gyvena Kėdainiuose, gyveno tame pačiame name, ir kaip sakoma, niekur neišvažiavo, dirbo ir gyveno, bet dėl kažkokių [...] turtinių reikalų, trumpam persiregistravo deklaracijos vietą, pakeitė ir grįžo vėl į tą pačią vietą [gyventi], ir neteko tarybos nario mandato“, – pasakoja parlamentaras.
Anot jo, puikiai atlikti savo darbą gali ir gyvenamąją vietą pakeitęs, oficialiai ją deklaravęs, tarybos narys ir narys, kuris gyvena kitur, o į posėdžius važinėja: „Tiek vienas, tiek kitas puikiai atstovauja rinkėjus. Jie yra normaliai dirbantys, nepraleidinėjantys posėdžių, bet vienas žmogus, kuris išvažiavo iš savo gyvenamos vietos, [...] pasikeitė deklaracijos vietą, sugrįžo ir neteko tarybos nario mandato, o kitas, kuris, sakykime, pastoviai gyvena kitame mieste, bet į posėdžius atvažinėja, lieka tarybos nariu“.
Taip elgiasi Vilniuje gyvenantis ir dirbantis D.Kaminsko sūnus Justinas Kaminskas, kuris po Seimo rinkimų Kėdainių savivaldybės taryboje užėmė tėvo vietą. Seimui priėmus siūlomas įstatymo pataisas, savo gyvenamąją vietą jis galėtų deklaruoti Vilniuje ir mandato neprarastų.
Čia konkrečiai matyti, kad bandoma spręsti savo tam tikrus vidinius interesus. Tai nėra gerai.
Vienerių metų laikotarpis – per ilgas
Siūlomos įstatymo pataisos nenumato, kiek kartų išrinktas savivaldybės tarybos narys galėtų keisti gyvenamąją vietą bei kiek arti ar toli nuo darbo vietos jis turėtų gyventi.
„Jeigu savivaldybės tarybos narys yra išrinktas Vilniaus mieste, o gyventi kraustosi į rajoną, rajonas tampa priemiesčiu, nors visas politinis, ekonominis gyvenimas vyksta Vilniuje. Turėtų būti renkami tie, kurie gyvena tame rajone ir veikia tame rajone“, – kalba G.Kazėnas.
Asmuo, kandidatuojantis į tarybą, anot jo, turi jausti ryšį su regionu: „Žmogus turi būti suinteresuotas, turi jausti atsakomybę, prieraišumą. Jeigu siekia valdžios arba posto, nėra su regionu susijęs emociškai, jis netarnaus tos vietovės žmonėms. Ogi neužmirškime, kad ir Konstitucijoje parašyta, kad valdžia tarnauja žmonėms“.
Siūlomas vienerių metų laikotarpis, kurį pretendentas į savivaldybės tarybą turėtų būti išgyvenęs toje vietovėje, kurioje ir kandidatuoja, G.Kazėno vertinamas dviprasmiškai.
„Vienerių metų laikotarpis drausmintų“, – teigia jis, tačiau vėliau priduria, kad laikotarpis per ilgas – galbūt užtektų ir pusės metų.
Remiantis įstatymu, savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis tos savivaldybės gyventojas, tai yra, asmuo deklaravęs savo gyvenamąją vietą toje savivaldybėje, tačiau nebūtinai faktiškai joje gyvenantis. VRK sprendimu tarybos nario įgaliojimai gali būti nutraukiami, jei jis tris iš eilės vykstančius savivaldybės tarybos posėdžius praleidžia be pateisinamos priežasties.
