Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2021 04 11

SARS-CoV-2 palikuonys: kurių Lietuvoje dar neturime ir kuo jie pavojingi?

Žmonija dalyvauja lenktynėse su SARS-CoV-2. Kuris kurį? Ar suspėsime kaip įmanoma greičiau paskiepyti tiek žmonių, kad pristabdytume viruso plitimą, ar šis, neturėdamas kliūčių, judės nuo vieno žmogaus prie kito ir keisis? Virusui dauginantis, jau randasi labiau užkrečiamų ir dažniau mirtį sukeliančių atmainų, be to, jos tampa atsparesnės jau sukurtoms vakcinoms ir puola net COVID-19 persirgusius ir imunitetą jau turinčius žmones.
Eilė prie vakcinacijos centro Vilniuje miesto savivaldybėje
Eilė prie vakcinacijos centro Vilniuje miesto savivaldybėje / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Vienintelis kelias tai pristabdyti – paskiepyti kuo daugiau žmonių ir užkirsti kelią viruso klajonėms po visuomenę, kartu – jo dauginimuisi ir keitimuisi.

Virusai keičiasi užkrėsdami

Mokslininkai nuo pandemijos pradžios įspėjo, kad visame pasaulyje išplitęs SARS-CoV-2 keisis, gal net taip smarkiai, jog taps atsparus skubiai pradėtoms kurti vakcinoms. Jo atmainos jau klajoja po pasaulį.

Virusai (taip pavadinti pagal lotynišką žodį virus – nuodas) yra neląstelinės sandaros gyvybės formos, negalinčios daugintis ir augti ne šeimininko ląstelėje. Jie būna vos 10–300 nanometro dydžio, naudojasi šeimininko medžiagų apykaita, ne ląstelėje neaktyvūs.

Į organizmus dažniausiai prasiskverbia subrendę virusai – virionai, kuriuos sudaro nukleorūgštis (deoksiribonukleorūgštis, DNR arba ribonukleorūgštis, RNR), apsupta apsauginio baltyminio apvalkalo. Dar gali turėti lipidinį apvalkalą, pagamintą iš užkrėstos ląstelės membranos.

123RF.com nuotr./Virusas
123RF.com nuotr./Virusas

Virusai gali užkrėsti bet kokį iš ląstelių sudarytą organizmą. Prisitvirtinęs prie ląstelės membranos ir pro ją įleidęs nukleorūgštį, viduje virusas gamina savo nukleorūgštis.

Aplink kiekvieną jų susidaro baltyminis apvalkalas, ilgainiui ląstelės membrana plyšta ir pasklidę nauji virusai puola kitas ląsteles.

Daugindamasis ar kurdamas savo kopijas, virusas kartais šiek tiek keičiasi. Kuo daugiau galimybių plisti jis turi, tuo aktyviau dauginasi, o kartu gali keistis.

Tokios atmainos paprastai neturi didelės įtakos viruso gebėjimui sukelti infekcijas ir ligas. Tačiau, priklausomai nuo vietos, kurioje viruso genetinėje medžiagoje vyksta pokyčiai, jos gali turėti įtakos viruso savybėms, pavyzdžiui, perdavimui ar pasekmėms (simptomai būna sunkesni ar lengvesni).

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?