Seime trečiadienį pristatydamas ministerijos parengtą nacionalinių ir valstybinių teatrų reformą ministras tikino, kad naujovės nereiškia teatrų komercializavimo. Reforma numato nacionalinių ir valstybinių teatrų pertvarkymą į viešąsias įstaigas, o su aktoriais būtų sudaromos terminuotos darbo sutartys iki penkerių metų.
Tai nereiškia, kad teatrai pavirs, kaip kažkas sakė, „Domino“ teatrais, jokiu būdu.
„Situacija tokia – reikia patiems sugalvoti, kaip uždirbti. Tai nereiškia, kad teatrai pavirs, kaip kažkas sakė, „Domino“ teatrais, jokiu būdu. Valstybės teatras niekada nebus „Domino“ teatras, tam sudaroma teatro taryba, tvirtinamas repertuaras, kad būtų išlaikytos vertybės, kitaip valstybė nefinansuos. Ir nereikia galvoti, kad čia bus visiškai paverčiama komercinėmis įstaigomis, kurios turės bėgti ir užsidirbti pinigus, taip nebus. Realiai tie pokyčiai daromi dėl teatro visuomenės. Niekam kitam jie nėra reikalingi“, – kalbėjo Š.Birutis.
Ministras sakė suprantantis artistus, bijančius prarasti darbo vietas, tačiau kartu retoriškai klausė – o kas užimtų jų vietas?
„Aš puikiai suprantu kiekvieną žmogų, kuris bijo, jei atsiras terminuotos sutartys, kad praėjus penkeriems metams gal manęs toje trupėje ir nepaliks. O ką paliks? Iš Mėnulio juk neatskris žmonės. Iš kur tie žmonės ateis? Kodėl turi nepalikti?“ – retoriškai klausė ministras.
Henrikas Savickis tvirtino, kad atleidus aktorius valstybei jie visvien kainuotų, tik iš kitos kišenės – mokant bedarbių pašalpas.
Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius Henrikas Savickis tvirtino, kad atleidus aktorius valstybei jie visvien kainuotų, tik iš kitos kišenės – mokant bedarbių pašalpas.
„Vakar internetiniam portale radau, už 20 visuomenei naudingo darbo valandų išmokama vienais ar kitais būdais beveik tūkstantis litų. Aktoriaus alga yra tik pora šimtų litų didesnė. Dabar norima iš vienos mokesčių mokėtojų kišenės paimtus pinigus perdėti į kitą kišenę. Atleistų tą aktorių, tai jūs mokėtumėte jam socialinėmis pašalpomis beveik tą patį, o jūs išmetat žmogų į gatvę. Žmogų, kuris yra talentingas, aukšto profesionalumo“, – sakė H.Savickis.
Tuo metu Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo pataisas pristačiusi Kultūros ministerijos Profesionalaus meno skyriaus vedėja Elena Vilkienė tvirtino, kad teatrus pertvarkius į viešąsias įstaigas jie laisviau disponuotų lėšomis – pavyzdžiui, nepanaudoję per metus gauto finansavimo, neturėtų jo grąžinti į biudžetą, o galėtų taupyti reikalingiems pirkiniams, pastatymams ir t.t.
„Viešosios įstaigos teisinė forma sudarytų daugiau galimybių sudaryti geresnio darbo užmokesčio krepšelį. Jokiu būdu, jei įstaiga pasirinktų viešosios įstaigos statusą, ji neliktų be bazinio finansavimo“, – tvirtino ministerijos atstovė.
Aktorių atstovai baiminasi, kad pataisos, kurios leistų teatrų vadovams reorganizuoti teatrus į viešąsias įstaigas, nutraukti neterminuotas darbo sutartis ir sudaryti terminuotas, sugriaus teatro trupes ir repertuarus, teatrai taps ne kultūros, o pelno siekiančiomis organizacijomis, o sutartys bus sudarytos tik su įstaigos vadovui parankiais aktoriais, aktoriai praras socialines garantijas.
Ministerija tuo tarpu atkreipia dėmesį, kad kai kurie aktoriai nuolatinį atlyginimą gauna scenoje pasirodydami tik kelis katus per metus. Ministerijos duomenimis, pernai iš 368 aktorių ir solistų, dirbusių dramos ir muzikiniuose teatruose pagal nuolatines darbo sutartis, 105 buvo nepakankamai užimti ir įstaigos spektakliuose dalyvavo nuo vieno karto per metus iki dviejų kartų per mėnesį. Greta jų pernai taip pat buvo pakviesti 417 menininkų pagal intelektinių paslaugų sutartis, apmokamas iš įstaigų uždirbtų lėšų.
Kultūros ministerija suskaičiavo, kad pernai pagal darbo sutartis dirbantiems 368-iems aktoriams bei solistams sumokėta beveik 14,2 mln. litų. Taip pat nurodoma, jog nepaisant nepakankamo etatinių įstaigų darbuotojų užimtumo, kviestiniams solistams bei aktoriams sumokėta dar beveik 2,5 mln. litų.
