Su 9 proc. PVM pernai jis sudarė 4,10 lito, šiemet - jau tik 3,23. Šį skirtumą didžiąja dalimi lėmė 13,8 proc. sumažėjusi šilumos kaina, kuri šių metų lapkritį buvo 25,81 ct/kWh be PVM. Pernai ji sudarė 29,94 ct/kWh be PVM.
Taigi, skaičiuojant 60-ies kvadratinių metrų ploto buto apšildymą, pernai vidutinė sąskaita buvo 246 Lt su PVM, šiemet - 193,80 Lt su PVM. Mokėjimai už šildymą naujuose ir atnaujintuose namuose šiemet taip pat mažesni: 60 m2 ploto apšildymas šiemet lapkritį naujos statybos namuose vidutiniškai kainavo 91,8 Lt, atnaujintuose (renovuotuose) - 115,20 Lt. Palyginimui, pernai tokio pat ploto apšildymas naujos statybos namuose vidutiniškai kainavo 121,2 Lt, atnaujintuose - 135 litus.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, vidutinės sąskaitos už šildymą Lietuvoje šių metų lapkričio mėnesį sudarė apie 260 litų. Taigi, galima konstatuoti, kad Kaune lapkričio mėnesį vidutinės sąskaitos už šildymą buvo net apie 25,46 proc. mažesnės už Lietuvos vidurkį.
Kaip visada, mažiausiai šilumos suvartojo naujos statybos ir atnaujinti namai. Rekordiškai mažai šį lapkritį šilumos suvartojo atnaujintas namas, esantis Akademijos miestelyje, Jaunimo g. 4, kurio vidutinė sąskaita už 60 m2 ploto šildymą bus tik apie 54,42 lito. Nuo šio namo beveik neatsilieka ir Ašmenos II-ojoje g. 37 numeriu pažymėtas namas, kur vidutinė sąskaita už 60 m2 ploto šildymą bus tik apie 55,59 lito.
Blogiausia padėtis išlieka kaip ir anksčiau: Sąjungos a. 10 ir A. Jakšto g. 8 namuose, kur mokėjimai už 60 m2 ploto šildymą lapkričio mėnesį sudarė atitinkamai 538,15 ir 452,13 lito. Tai - senos statybos itin prastos būklės namai. Apie juos jau vos ne kiekvieną mėnesį rašo žiniasklaida, tačiau padėtis juose nesikeičia. Ją pakeisti gali tik patys gyventojai, imdamiesi iš esmės pagerinti savo pastatų būklę.
Pabrėžtina, kad čia kalbama tik apie šilumą, suvartojamą šildymui. Mokėjimai už šilumą, suvartojamą karštam vandeniui ruošti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti („gyvatukui"), čia neįskaičiuoti.
Sąskaitų dydžius lapkričio mėnesiais, esant panašiam šilumos suvartojimui, daugiausia lėmė šilumos kaina.
Šilumos kainą daugiausiai lemia perkamo kuro bei iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės perkamos šilumos kaina. Ji sudaro beveik 80 proc. galutinės vartotojams tiekiamos šilumos kainos. Tačiau per pastaruosius 2 metus AB „Kauno energija" įdiegė keletą priemonių, kurios leido sumažinti galutinę vartotojams tiekiamos šilumos kainą. Tai - 4 MW galios kondensacinis ekonomaizeris „Pergalės" katilinėje, 10 MW galios biokuro katilas „Šilko" katilinėje, 5 MW galios biokuro katilas Noreikiškių katilinėje. Visos šios priemonės jau šiemet leido pakeisti konkurencinę aplinką Kauno šilumos gamybos sektoriuje ir sumažinti galutinę šilumos kainą vartotojams.
Šiuo metu AB „Kauno energija" baigia įrengti 3,5 MW galios biokuro katilą Ežerėlio katilinėje bei du naujus itin našius dujinius katilus „Šilko" bei „Pergalės" katilinėse. Siekdama dar labiau mažinti šilumos kainas vartotojams, ateinančiais 2014 - aisiais bendrovė pastatys naujus biokuro katilus „Šilko", „Inkaro" katilinėse bei Petrašiūnų elektrinėje. Šių katilų statybos projektai jau yra pradėti, jiems jau yra patvirtinta Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. Aktyvioji darbų fazė prasidės 2014 - ųjų pavasarį.
