Sau naudingas pataisas stumia į priekį: lengvina kelią į parlamentą

Dabar partijos į mandatus parlamente pretenduoja, kai daugiamandatėje apygardoje sulaukia 5 proc. rinkėjų palaikymo, koalicijos – 7 proc.

Liberalas Simonas Gentvilas partijoms kartelę pasiūlė nuleisti iki 4 proc., o koalicijoms – iki 6. Esą tokios ribos būtų demokratiškesnės, naudingos mažoms partijoms, o Seimo rinkimų tvarka, lyginant ją su savivaldos rinkimų, suvienodėtų.

Be to, gindamas mažų partijų interesus, S.Gentvilas taip pat paragino nuo 3 iki 2 proc. mažinti ribą, kurią pasiekus grąžinamas rinkimų užstatas.

Seimas po pateikimo tokioms pataisoms pritarė.

Apie ciklą, „skirtą koalicijos partneriams“

Komitetai nepritarė iniciatyvai mažinti rinkimų užstato susigrąžinimo ribą, tačiau „valstiečių“ frakcijos narys Naglis Puteikis pasiūlė dar labiau lengvinti kelią į parlamentą – leisti mandatų gauti partijoms, per rinkimus sulaukusioms 3 proc. rinkėjų palaikymo, koalicijoms, pelniusioms 5 proc. gyventojų paramą.

Tokį patį siūlymą registravo ir valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, bet vėliau atsiėmė.

Ketvirtadienį į Seimo tribūną stojęs Mišrioje parlamentarų grupėje dirbantis „darbietis“ Andrius Mazuronis kolegų iniciatyvai leisti barjerą reiškė kritiką.

„Leiskite paklausti, kodėl valdančioji dauguma tęsia įstatymo projektų ciklą, skirtų savo koalicijos partneriams?“ – svarstė jis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Andrius Mazuronis

Politiko įsitikinimu, pakeitus Seimo rinkimų tvarką, parlamente demokratijos nepadaugės – esą padaugės chaoso, betvarkės ir nesusikalbėjimo.

Ateityje gali keistis Seimo frakcijų dydžiai

Konservatoriaus Jurgio Razmos manymu, keisti rinkimų tvarką iš esmės, kai iki jų liko mažiau nei metai, nederėtų. O kartelė, anot jo, „vienas esminių klausimų“.

Opozicijos atstovas taip pat pabrėžė, kad dabar galiojantis 5 proc. barjeras vyrauja ir „pasitaiko bene dažniausiai“.

„Nėra pas mus labai aukštas, nedemokratiškas barjeras. [...] Norint įveikti tą barjerą, reikia gauti maždaug 60 tūkst. rinkėjų balsų, tai vėlgi nėra labai didelis skaičius partijai, kuri mano turinti rimtą įtaką“, – kalbėjo J.Razma.

Mišrios Seimo narių grupės narys Mindaugas Puidokas tikino, kad pažeminus slenkstį į Seimą, jame padaugės fragmentacijos.

„Būtų ne tik kad daugiau partijų Seime, bet ir sunkiau formuoti valdančiąją koaliciją“, – nurodė jis, pridurdamas, kad priėmus pataisas, matyt, tektų keisti ir Seimo frakcijų dydžius.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Mindaugas Puidokas

Siekia geresnio atstovavimo

Vieno iš siūlymų iniciatorius N.Puteikis ragino balsuoti už jo pateiktas karteles – 3 proc. partijoms, 5 proc. koalicijoms. Esą jas patvirtinus, Lietuvos rinkėjai bus geriau atstovaujami.

„Pažiūrėjus 2016 metų rinkimus, lygiai penktadaliui daugiamandatėje balsavusių rinkėjų nepavyko išrinkti, turėti savo atstovų. [...] Kai jūs kalbat apie demokratiją ir kitas šalis, juk Rusija ir Turkija specialiai kelia barjerą, kad būtent dalis gyventojų, turinčių kitokią nuomonę negu valdantieji, neturėtų savo atstovo Seime“, – aiškino N.Puteikis.

Pataisų autorius liberalas S.Gentvilas N.Puteikio iniciatyvą vadino revoliucine.

„5 proc. yra viršutinė riba. Mažas laiptelis žemyn Lietuvai, kuri yra jau multikultūrinė, multiideologinė visuomenė, jau reikia daugiau partijų ir politikų, kurie atstovautų skirtingas nuomones ir turėtų turėti normalią sistemą – žemesnio atstovavimo galimybę, kad mažumų partijos praeitų.

Naglio Puteikio siūlymas yra perteklinis, įvedantis didelę destrukciją, išbandymą Lietuvos demokratijai“, – dėstė jis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Naglis Puteikis

Siūlymą dėl 3 ir 5 proc. atmetė

Seimas N.Puteikio iniciatyvą atmetė. Balsai pasidalijo taip: „už“ pasisakė 51 tautos atstovas, „prieš“ – 47, 8 balsuodami susilaikė.

Tačiau S.Gentvilo siūlymai praėjo parlamento filtrą. Jo pataisas, dėl 4 ir 6 proc. barjerų, vieningai palaikė „socialdarbiečiai“, Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga ir „valstiečiai“, iš kurių tik vienas – Audrys Šimas, registravosi, tačiau pozicijos neišreiškė.

Socialdemokratai balsavo „prieš“, taip balsavo ir dauguma konservatorių – tik Mykolas Majauskas ir Vilija Aleknaitė-Abramikienė susilaikė.

Valdančiųjų partnerių frakcijos „Lietuvos gerovei“ narių balsai pasidalijo: Vytautas Kamblevičius, Algirdas Butkevičius ir Ona Valiukevičiūtė pasisakė „už“ žemesnę kartelę, Juozas Imbrasas ir Algimantas Dumbrava balsuodami susilaikė.

Ne vieningai balsavo ir liberalai: „už“ S.Gentvilas, Jonas Varkalys, Jonas Liesys ir Gintaras Vaičekauskas, „prieš“ Kęstutis Glaveckas, susilaikė Eugenijus Gentvilas, Viktorija Čmilytė-Nielsen bei Ričardas Juška.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Simonas Gentvilas

Sprendžiant iš pastarųjų dienų reitingų, S.Gentvilo registruotos pataisos naudingiausios jo paties atstovaujamam Liberalų sąjūdžiui, partijai „Tvarka ir teisingumas“ bei „socialdarbiečiams“, anksčiau rašė 15min.

Jei 4 ir 6 proc. patekimo į Seimą kartelės būtų galiojusios 2016-aisiais, be mandatų nebūtų likusi Antikorupcinė N.Puteikio ir K.Krivicko koalicija ir Darbo partija. O užstatą, galiojant 2 proc. jo grąžinimo ribai, būtų atgavusi Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai).