Ketvirtadienį Kauno miesto savivaldybėje sukvietus Ekstremalių situacijų komisijos posėdį nutarta gauti leidimą tvoroje įrengti naujus platesnius vartus, iškirsti keletą medžių, kad ugniagesiai privažiuotų prie vandens, patikrinti elektros instaliaciją vienuolyne.
Priešgaisrinės apsaugos specialistų grupė, apžiūrėjusi Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno aplinką, konstatavo, kad įvažiuoti į šventorių esama anga tvoroje turi būti 3,5 metrų pločio ir 4 metrų aukščio. Ansamblį supančioje tvoroje yra ketveri vartai. Per vienerius iš jų gaisrinės mašinos įvažiuoti gali, tačiau važiuodamos šiuo keliu, jos negali patekti į šventorių, pranešė savivaldybė.
„Pagrindiniai klausimai yra du: privažiavimas prie objekto ir galimybė ugniagesiams pasipildyti vandens“, – konstatavo savivaldybės administracijos direktorius Antanas Nesteckis.
Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojo Romualdo Paciūno teigimu, turi būti išvalytas ir pagilintas netoliese esantis tvenkinys, o prie jo įrengtas šulinys vandeniui siurbti.
„Gaisrinių mašinų žarnos yra keturių metrų ilgio, todėl turi būti ir tinkamas privažiavimas prie šulinio“, – pabrėžė jis.
„Norint nutiesti atskirą vandens šaką į Pažaislį, iškiltų daug problemų, nes tai yra parko teritorija, be to, visa tai kainuotų apie 1,5 mln. litų“, – tvirtino „Kauno vandenų“ generalinis direktorius Vilius Burokas.
Savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Algirdas Vaitiekūnas savo ruožtu pasiūlė patikrinti elektros instaliaciją visuose pastatuose, nes dažniausiai gaisrai kyla būtent dėl susidėvėjusios elektros įrangos.
Šv. Kazimiero seserų kongregacijos generalinė vyresnioji sesuo Lidija Edita Šicaitė paaiškino, kad dabar įgyvendinamas Svečių namų rekonstrukcijos projektas.
„Už tas pačias lėšas numatyta sutvarkyti silpnai išsilaikiusią tvoros atkarpą. Apžiūrėjus šią tvoros vietą, paaiškėjo, kad ji yra jau tarybinių laikų plytų, todėl dabar, atliekant rekonstrukciją ir gavus leidimą iš Kultūros paveldo departamento, šioje vietoje už tas pačias lėšas galima padaryti vartus, per kuriuos galėtų įvažiuoti gaisrininkai ir tuo pačiu patekti į šventorių“, – paaiškino sesuo.
Per pasitarimą aptarta galimybė kilus gaisrui vandenį imti iš Kauno marių. Pasiūlyta iškirsti kai kuriuos medžius, pakoreguoti privažiavimo taką prie vandens.
„Apibendrindamas turiu pasakyti, kad būtina tuojau pat iš Kultūros paveldo departamento gauti leidimą numatytiems darbams. Pratybos dėl gaisro gesinimo Pažaislyje turi būti atliekamos kiekvienais metais: vienus metus jos turėtų vykti vasarą, kitus – žiemą. Be to, reikia priimti sprendimą dėl kai kurių medžių iškirtimo. Visa tai suderinsime su Aplinkos apsaugos skyriumi“, – konstatavo administracijos direktorius A.Nesteckis.
Šią savaitę dienraštis „Kauno diena“ pranešė, kad Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno komplekso priešgaisrinė būklė kelia itin didelį rūpestį ugniagesiams – bažnyčioje kilus gaisrui, jų technika prie jos net negalėtų privažiuoti, mat vartai, pro kuriuos turėtų įvažiuoti ugniagesių technika – per siauri. Signalizacija Pažaislio komplekse – vietinė.
Tuo metu Kultūros ministerija pareiškė, kad ugniagesių keliamas triukšmas esą be pagrindo. Ministerijos teigimu, patekti į vienuolyno vidaus kiemus, privažiuoti iki bažnyčios ir kitų statinių galima per ūkinius vartus ansamblio pietinėje dalyje ir šiaurinio sodo tvoroje esantį išgriautą tarpą, kuris įrengtas vykdant vienuolyne tvarkybos darbus. Gaisrininkų technika esą pajėgi pasiekti ir aukščiausią ansamblio tašką – bažnyčios kupolą.
„Pažaislio vienuolyno dalyje pastatų, kuriuose per pastaruosius trejetą metų atlikti ar atliekami paveldo tvarkybos darbai, tinkamai įrengta (ir šiuo metu dar rengiama) priešgaisrinės apsaugos signalizacija, kuri prijungta prie į gaisro signalą reaguojančios saugos tarnybos pulto. Taip pat įrengta žaibosauga ir signalizacija nuo įsilaužimo“, – rašoma ministerijos pranešime.
Pažaislio vienuolyno ansamblis laikomas vienu geriausių brandžiojo baroko pavyzdžių Šiaurės ir Rytų Europoje. Tai vienas iš dviejų Lietuvoje išlikusių vienuolynų ir bažnyčių ansamblių – kitas Tytuvėnuose.
Ansamblis pastatytas XVII– XVIII a. funduojant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Didžiajam kancleriui Kristupui Žygimantui Pacui.
