Siūloma suformuoti keturias regioninių parkų ir rezervatų direkcijas, užtikrinant kiekvienos jų identitetą. Tačiau keturi nacionaliniai parkai išlaikys dabartinį juridinį statusą.
„Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos ir Kuršių Nerijos nacionaliniai parkai yra neginčijamas gamtinių vertybių saugojimo etalonas. Šalia šio didžiojo ketvertuko struktūriškai siūlome formuoti kitą didįjį ketvertą – regioninių parkų ir rezervatų direkcijas, pirmiausia siekdami pagrindinio tikslo – saugomų teritorijų plotą padidinti iki penktadalio šalies teritorijos“, – sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Naujajame modelyje Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija apims aštuonių regioninių parkų, Dzūkijos-Suvalkijos direkcija – aštuonių regioninių parkų ir vieno rezervato, Žemaitijos – septynių regioninių parkų ir vieno rezervato, Mažosios Lietuvos – keturių regioninių parkų ir vieno rezervato direkcijas.
Ministerijos teigimu, numatomi struktūros pokyčiai leis užtikrinti efektyvesnę saugomų teritorijų veiklą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, sudarys sąlygas plėsti gamtos vertybių apsaugos kompetenciją, įgyvendinti Žaliojo kurso uždavinius.
Pakeista struktūra taip pat leis sustiprinti prevencinės priežiūros funkcijas, geriau užtikrinti darbuotojų interesus.
Keičiant struktūrą, pasak ministerijos, išlaikomos saugomų teritorijų lankytojų aptarnavimo, teritorijų priežiūros, tvarkymo ir kitos funkcijos.
Be kita ko, ministerija tikina, kad po pertvarkos sumažinus neracionaliai didelės apimties bendrąsias funkcijas, sutaupytos biudžeto lėšos bus naudojamos kokybiškoms saugomų vertybių apsaugos ir tvarkymo priemonėms, taip kuriant pridėtinę vertę visai visuomenei.
Šiuos saugomų teritorijų tinklo pokyčius apsvarsčiusi Aplinkos ministerijos darbo grupė savo pasiūlymą aplinkos ministrui teiks kitą savaitę. Dėl pertvarkos dar turės apsispręsti Vyriausybė, kaip planuojama, kitų metų sausį.
Vyriausybė priemonių plane yra numačiusi Lietuvos saugomų teritorijų ploto dalį iki 2024 metų padidinti nuo 17,69 proc. iki 20 proc.
