Parlamentinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pritarė Valstybės saugumo departamento (VSD) prašymui įskaičiuoti į jų pareigūnų tarnybos stažą ir laikotarpį iki 1990 m. kovo 11 d. Tuo metu kai kurie Seimo nariai šį siūlymą kritikuoja, teigdami, jog tokiu būdu į stažą gali būti įskaičiuota net tarnyba KGB.
„Valstybės saugumo departamento pareigūnai turi turėti tokias pat sąlygas kaip ir kiti statutiniai pareigūnai, – antradienį žurnalistams sakė VSD generalinis direktorius Povilas Malakauskas. – Kai kuriais atvejais kitur tos sąlygos gerokai geresnės. Nauja tvarka jas sulygintų.“
Pagal šiuo metu Seime svarstomas VSD įstatymo pataisas departamento sistemos pareigūnų tarnybos stažo pradžia siūloma laikyti saugumo pareigūno priėmimo į tarnybą sistemoje datą. „Į Saugumo departamento sistemos pareigūnų tarnybos stažą papildomai įskaitomi šie laikotarpiai (tarp jų ir laikotarpiai iki 1990 m. kovo 11 d.)“, – rašoma projekte.
Toliau išvardijami konkretūs atvejai, kas galėtų būti įskaičiuojama į tarnybos stažą. Tokiu atveju dabartiniai VSD darbuotojai galėtų greičiau išeiti į pensiją.
„Ten tiek visko išvardyta, kad, atrodo, į VSD pareigūnų stažą bus galima įskaičiuoti ir tarnybą KGB“, – ironizavo projektui nepritariantis Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.
Anot jo, Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas padarė išimtį vidaus reikalų sistemos pareigūnams. „Dabar visi statutiniai pareigūnai rodo pirštu į policiją ir taip pat reikalauja to paties. Bet juk iki 1990 metų nebuvo nei STT (Specialiųjų tyrimų tarnybos - BNS), nei FNTT (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos - BNS), nei VSD“, – teigė komiteto vadovas.
Jis pabrėžė, kad pernai Seimas leido į STT darbuotojų stažą įskaičiuoti tarnybą iki 1990 m. kovo 11 d. „O dabar atėjo VSD ir sako, kad jų darbuotojai bėga į STT dėl geresnių sąlygų“, – kalbėjo A.Sysas.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas siūlė palikti dabar galiojančią VSD pareigūnų tarnybos stažo skaičiavimo tvarką, tačiau NSGK antradienį jo pataisai nepritarė.
Atmesta ir Jurgio Razmos pataisa iš projekto išbraukti sakinį, kalbantį apie darbą iki 1990 m. kovo 11 d. „Manau, kad reikėtų nebesudaryti privilegijų dėl sovietinio darbo stažo ir nebeskatinti į tarnybą pritraukti senesnius darbuotojus. VSD reikia jaunų, šiuolaikinį išsilavinimą turinčių žmonių“, – dėstė J.Razma.
Jam nepritariąs NSGK pirmininkas Alvydas Sadeckas pareiškė, kad paklausius jo kolegų būtų pažeistas teisėtų lūkesčių principas. „Tai visai nelauktai pablogintų socialines garantijas beveik pusei VSD pareigūnų“, – sakė jis.
Be to, pagal komiteto palaimintą VSD įstatymo projektą į tarnybos stažą būtų įskaičiuotos ir studijos aukštojoje mokykloje. „Įsivaizduokite, vienas VISI (buvusį Vilniaus inžinerinį statybos institutą - BNS) baigęs asmuo nueina dirbti į VSD, ir tie metai jam pridedami prie tarnybos stažo. Kitas tą patį VISI baigęs nueina dirbti į valstybės tarnybą, ir jam studijos jau nebeskaičiuojamas kaip stažas. Niekur tokių dalykų nėra“, – pabrėžė A.Sysas.
Dar viena VSD įstatymo naujovė – vietoj buvusių tarnybinių rangų saugumo pareigūnai pageidauja gauti laipsnius ir segėti antpečius.
Jeigu Seimas pritars šiam projektui VSD pareigūnai gautų panašius į karinius laipsnius: saugumo viršilos, saugumo leitenanto, saugumo vyresniojo leitenanto, saugumo kapitono, saugumo majoro ir t. t. Aukščiausias laipsnis – saugumo generolo.
A.Sysas įsitikinęs, kad tokiu būdu (įvedus laipsnius) siekiama padidinti saugumo pareigūnų atlyginimus.
„Kodėl saugumiečių antpečiai turi blizgėti už krūmų? Užuot normaliai sutvarkę darbo užmokesčio sistemą, atlyginimus kelti bandoma įvairiais, nelabai gražiais būdais“, – teigė A.Sysas.
Jis atkreipė dėmesį, kad nėra suskaičiuota, kiek papildomai pinigų reikės skirti VSD, jeigu minėti siūlymai bus priimti.
Naujos VSD įstatymo redakcijos priėmimas Seime numatytas pirmadienį, rugsėjo 29 dieną.
