Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2015 11 22

Saugumo ir gamtos išsiilgę lietuviai emigrantai bėga iš Londono

Į Didžiąją Britaniją emigravę lietuviai neretai gyvenimui bei darbui pasirenka Londoną, tačiau daugėja tautiečių, pavargusių nuo sostinės ir persikeliančių į mažesnius miestus. Vieni šį pasirinkimą aiškina kylančiomis nuomos kainomis sostinėje, kiti – gamtos bei ramybės trūkumu, treti – saugumo troškimu.
Nuo Londono pavargę tautiečiai emigrantai vis dažniau kraustosi į užmiestį.
Nuo Londono pavargę tautiečiai emigrantai vis dažniau kraustosi į užmiestį. / Flickr.com

Nekilnojamojo turto draudėjų kompanijos „Home Let“ atlikto tyrimo duomenimis, per pastaruosius metus nuomos kainos Jungtinėje Karalystėje išaugo 12,5 proc., labiausiai jos didėjo Londone. Vidutiniškai buto ar namo nuoma per mėnesį sostinės gyventojams kainuoja 1500 svaro sterlingų (2104,50 euro). Tuo tarpu, užmiestyje vidutinė nuomos kaina – perpus mažesnė ir siekia 751 svarą sterlingų (1053,65 euro) per mėnesį.

Iš Londono į Velnio kaimelį su šeima išsikėlusi Oksana Stogevičienė džiaugiasi šiuo sprendimu. „Galbūt Londone atlyginimai – didesni, aišku, priklausomai nuo darbo pobūdžio, tačiau nuomos kainos labai skiriasi. Už trijų miegamųjų namą mes mokame 420 svaro sterlingų per mėnesį“, – sakė lietuvė, gyvenanti 100 mylių (161 km) nuo Londono nutolusiame miestelyje.

Vidutiniškai buto ar namo nuoma per mėnesį sostinės gyventojams kainuoja 1500 svaro sterlingų (2104,50 euro).

Jai antrino ir Vigstono miestelyje apsigyvenusi Andželika, pridurdama, kad ne tik nuomos, bet ir nekilnojamojo turto įsigijimo kainos mažesniuose miestuose nesikandžioja.

„Nuomos ir šiaip namų kainos čia – tris kartus žemesnės nei Londone, žmonės nusiteikę labai draugiškai, valstybinėse įstaigose nėra eilių“, – mažesnio miesto privalumus vardino moteris, prieš tai aštuonetą metų gyvenusi Leičesteryje.

Kai kuriuose Jungtinės Karalystės miestuose nekilnojamojo turto kainos – panašios į Londono, tačiau kyla ne taip sparčiai ir ženkliai, kaip sostinėje. Į Haivards Hyto miestą su šeima gyventi išvykusi Mantė neslepia, kad jų pasirinktoje vietovėje būstai taip pat nėra pigūs, tačiau vieną kartą nustatyta konkretaus namo ar buto kaina laikui bėgant nebesikeičia.

Nuotr. iš asm. albumo/Oksana Stogevičienė.
Nuotr. iš asm. albumo/Oksana Stogevičienė.

„Londone manęs nedžiugino kylančios nuomos kainos, o čia išsinuomojus nustatoma kaina ir niekas jos nekelia, kas mums yra tikrai naudinga. Kainos pakankamai aukštos todėl, kad iš čia labai patogu nuvykti į Londoną, tačiau jaunai šeimai paprasčiau nusipirkti namus čia“, – tvirtino moteris, po penkerių metų gyvenimo Londone išsikėlusi į užmiestį.

Baiminosi dėl vaikų saugumo

Paprašytos išskirti kitas priežastis, dėl kurių paliko kosmopolitišką Anglijos sostinę, pašnekovės vardino tą patį: transporto kamščiai, triukšmas, nusikalstamumo lygis, gamtos ir gryno oro trūkumas. Didmiestį į mažesnį miestelį iškeisti norintys tautiečiai dažnai nerimauja dėl darbo pasirinkimo galimybės. Vyrauja mitas, jog mažiau gyventojų turinčioje vietovėje darbo vietų skaičius – ribotas.

Pašnekovės tvirtino, kad norint rasti darbą įmanoma visur, o kai kuriais atvejais mažesniuose miestuose net paprasčiau.

„Kai kas mano, kad už Londono apskritai nėra darbų arba algos mažos, tačiau galiu paprieštarauti. Pirmiausia, čia nėra tokios didelės konkurencijos, tad darbą gauti – paprasčiau. Galiu pasakyti, kad mano vyro pajamos tapo stabilesnės ir jis uždirba daugiau, nei Londone. Tam daugiausia įtakos turi darbas su britais, ne su lietuviais“, – pasakojo Mantė.

Velnio miestelyje gyvenanti O.Stogevičienė taip pat atviravo, kad jos vyrui rasti darbą nebuvo sudėtinga, o šiuo metu jis dirbantis išvežiotoju britų įmonėje. Moteris pabrėžė, kad mažesniame mieste darbą rasti paprasčiau automobilį vairuojantiems ir turintiems gyventojams.

Iš Lietuvos atvykusius emigrantus dažnai neramina nusikalstamumo lygis Londone. Pasak šalies policijos ataskaitos, nuo 2014 metų rugsėjo iki to paties 2015 metų mėnesio sostinėje užregistruoti 59190 nusikaltimų. Daugiausiai mieste pernai užregistruota vagysčių, apiplėšimų bei užpuolimų. 

Didelio miesto pavojų baiminasi ir vaikus auginančios lietuvių šeimos. Daugiausiai nusikaltimų visoje šalyje kasmet įvykdoma Rytų Londono rajone Stratforde esančiame Meridiano skvere. Tuo tarpu mažesniuose šalies miestuose nusikaltimų skaičius gerokai žemesnis nei sostinėje.

Nuo 2014 metų rugsėjo iki to paties 2015 metų mėnesio sostinėje užregistruoti 59190 nusikaltimų.

Saugiausiomis apylinkėmis Jungtinėje Karalystėje pripažintos: Difed Povis, Surėjus, Šiaurės Jorkšyras, Devonas ir Kornvalis bei Viltšyras. Šiuose, už Londono esančiuose regionuose įvykdoma mažiausiai nusikaltimų.

Vigstone gyvenanti Andželika tvirtina, kad saugumo jausmas jai buvo vienas iš svarbiausių prioritetų paliekant Londoną: „Londone nėra jokio saugumo jausmo, žmonės šalti, visur pilna šiukšlių. O čia nors naktį gali eiti 10 kilometrų pėsčiomis, nėra jokio baimės jausmo“.

Jos požiūriui pritarė ir du vaikus auginanti O.Stogevičienė. „Palyginus su didmiesčiu, čia – ramu. Mažiau jaudinuosi dėl vaikų. Londone baisu ir nesaugu išleisti vienus vaikus į gatvę pažaisti, net ir vyresnius. Kaime jaučiamės saugiau. Kaimynai vieni kitus pažįsta, nėra to miesto triukšmo“, – kalbėjo Velnyje gyvenanti lietuvė.

Londone baisu ir nesaugu išleisti vienus vaikus į gatvę pažaisti, net ir vyresnius. Kaime jaučiamės saugiau.

Pašnekovė teigė pastebėjusi, kad vis daugiau lietuvių kraustosi gyventi į mažesnius miestelius, nors jų kaimelyje tautiečių nėra labai daug, tačiau jų skaičius kyla.

Privalumai atperka trūkumus

Lietuvoje augusiems emigrantams dažnai pritrūksta gamtos prieglobsčio. Londone norint pasivaikščioti gryname ore ar miške, tenka važiuoti toli, į miesto pakraščius, tačiau net ir atokiuose miškuose oras nėra toks gaivus, kaip užmiestyje. Nors sostinėje parkų nemažai, juose nuolat gausu palaidus šunis vedžiojančių gyventojų, o ir miesto triukšmas nesiliauja net gamtoje.

Haivards Hyte gyvenanti Mantė gamtos teikiamus privalumus išskyrė kaip itin svarbius šeimai.

„Mane visada žavėjo gamta, o už Londono jos kur kas daugiau. Labai jaučiasi mažesnis užterštumas, o gaiva, kuria kvėpuojame kasdien – tiesiog neatperkama. Taip pat jūra nuo mūsų namų kone ranka pasiekiama, o kraštovaizdžiai tikrai verti dėmesio“, – savo pasirinkimu džiaugėsi moteris ir pridūrė, kad gyvena jaunų šeimų miestelyje, kuriame begalė veiklos jos mažametei dukrai.

Ligoninės priimamajame pacientai eilėse priversti kentėti iki keturių valandų, kol juos apžiūri medikas.

Londono gyventojai itin dažnai skundžiasi aptarnavimu valstybinėse įstaigose. Daugiausia strėlių sminga į medicinos sistemą, mat trūkstant lėšų bei specialistų, šeimos gydytojai sostinėje vienam pacientui gali skirti vos 5 minutes.

Norint patekti apžiūrai ar konsultacijai pas specialistą, eilėje tenka laukti kartais net keletą mėnesių. Net ligoninės priimamajame pacientai eilėse priversti kentėti iki keturių valandų, kol juos apžiūri medikas.

Pasak visų pašnekovių, sveikatos paslaugų kokybė Londone ir mažesniame miestelyje skiriasi kaip diena ir naktis. „Ligoninėje ir poliklinikoje labai geras aptarnavimas. Mieste būdavo labai sunku patekti pas gydytoją, net užsiregistruoti. Patekus gydytojai skubėdavo, nes turėdavo apžiūrėti daugybę žmonių. Čia, mažame miestelyje, medikai atsakingesni, skiria pacientui daugiau laiko“, – atviravo O.Stogevičienė.

Jai pritarė ir Andželika su Mante, pridurdamos, kad ne tik medikų paslaugos kokybiškesnės. Mažesnėse bendruomenėse daugiau dėmesio kiekvienam klientui skiriama visose įstaigose, be to, moterys pabrėžė, kad darbuotojai geriau nusiteikę bei, skirtingai nei Londone, suteikia daugiau reikiamos informacijos ir prireikus noriai pagelbėja.

Pasak Londoną palikusių lietuvių, mažų miestelių trūkumas – didelių prekybos centrų nebuvimas. Norint apsipirkti tenka važiuoti į didesnį miestą ir išsirinkti produktų keletui dienų. Tačiau lietuvės tvirtina, kad tai net padeda sutaupyti ir įpratus nėra labai didelė problema.

„Didesnės parduotuvės nuo mūsų namų nutolusios apie 10 mylių, tačiau apsiperkame savaitei ir ramu, mažiau išleidžiame. Norint pramogų miestą pasiekti taip pat nesunku“, – kalbėjo O.Stogevičienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos