Kariuomenės struktūra bei ateitis aptarta pirmadienį vykusiame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje, kuriame dalyvavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, premjeras Andrius Kubilius, krašto apsaugos ministrė R.Juknevičienė bei kariuomenės vadas Arvydas Pocius.
R.Juknevičienė pateikė kitų metų VGT kariuomenės struktūrą bei preliminarius ribinius skaičius. Anot jos, didelių permainų kitąmet kariuomenės struktūroje nenumatoma.
Ateityje bus ieškoma kito pavadinimo tam, ką vėliau vadinsime būtinaisiais kariniais mokymais, visuomenę ruošti rezervui, – sakė R.Juknevičienė.Tiesa, šįmet privalomąją pradinę karo tarnybą atliko tik apie 300 šauktinių – perpus mažiau nei planuota. Kitąmet numatoma, jog šis skaičius sieks 600, o iki 2015-ųjų gali pakilti iki 1 tūkst. per metus. Anot A.Pociaus, lėšų jeims rengti ketinama ieškoti „vidiniuose rezervuose“. Taip pat ketinama atsisakyti šauktinių pavadinimo.
„Tokios privalomosios pradinės karo tarnybos, ką vadindavome iki šiol šauktiniais, nebus. Tačiau atsižvelgdami į poreikį turėti rezervą Lietuvoje ir į tai, ką pasakė Konstitucinis Teismas, jog Lietuvoje turi būti tinkamai parengti piliečiai valstybei ginti, mes numatėme iki 600 turėti tokių žmonių, kuriuos kol kas vadiname tuo pačiu pavadinimu – privalomosios karinės tarnybos kariai, kadangi įstatymas dar nepakeistas. Bet ateityje bus ieškoma kito pavadinimo tam, kad mes galėtume įstatyme įteisinti tai, ką vėliau vadinsime būtinaisiais kariniais mokymais, visuomenę ruošti rezervui“, – sakė krašto apsaugos ministrė.
KT rugsėjo pabaigoje paskelbė, kad šauktinių kariuomenės atsisakyta teisėtai, o teisės aktai, susiję su kariuomenės pertvarka, neprieštarauja Konstitucijai.
R.Juknevičienė pridūrė, kad aiškios strategijos kol kas nėra, tačiau renkant karius šiai tarnybai bus daugiau atsižvelgiama į savanoriškumą. Žvelgiant į tolesnę perspektyvą, numatoma, jog 2015-aisiais būtinuosius karo mokymus galėtų pereiti ir kariais tapti per 1 tūkst. žmonių.
Priėmimą į kariuomenę numatoma padalyti į tris etapus: trijų mėnesių parengiamieji savanorių kursai, pusmetis bandomojo laikotarpio, o iš jų bus atrenkama apie 600 savanorių, kurie bus rengiami kaip profesionalūs kariai.
Pirmieji trys mėnesiai bus skiriami į dvi dalis. Pirmąją sudarys 7 savaičių privalomieji karo mokymai, po kurių kariai duos priesaiką Lietuvos Respublikai. Po jos dalis taps rezervo dalimi, o norintys tapti profesionalais tęs pasirengimą.
Trūksta lėšų sekimui
VGT taip pat aptartos „telekomunikacijų turinio kontrolės“ (kitaip sakant, sekimo) finansavimo problemos. „Bendru sutarimu buvo priimtas sprendimas kreiptis į Vyriausybę minėtu klausimu parengti siūlymus, kaip efektyviau per sunkmetį spręsti finansavimo klausimus“, – po posėdžio žurnalistams sakė prezidentės vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Markevičius.
Jis negalėjo atskleisti, kiek tiksliai lėšų trūksta šiai sričiai, tačiau užsiminė, jog „sumos nėra didelės“, tik reikia „koncepcinių sprendimų“.
Šį klausimą VGT pristatė Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Povilas Malakauskas. Anot J.Markevičiaus, nei apie VSD nepristatytas pažymas Seimui, nei apie šios įstaigos reformą VGT nekalbėta.
VGT yra valstybės institucija, kuri svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos reikalus, įskaitant valstybės institucijų veiklą svarbiausiais valstybės saugumo užtikrinimo bei gynimo klausimais. Tai buvo pirmas naujos sudėties VGT posėdis, kuriam vadovavo D.Grybauskaitė.
