Lietuvos kariuomenė atkreipia dėmesį, kad didelė dalis savanorių į šauktinius „atkrenta“ dar neprasidėjus jų tarnybai, o su didele dalimi privaloma tvarka šaukiamų prievolininkų susisiekti taip pat nepavyksta.
Todėl, kariuomenės teigimu, šaukiami gali būti ir karo prievolininkai, kurie sąraše yra žemiau nei reikiamas privalomai šaukiamų karo prievolininkų skaičius.
Prašymą dėl atidėjimo parašyti leido ne iš karto
Su 15min elektroniniu paštu susisiekusio vaikino teigimu, savo vardą 2018 m. šauktinių sąraše jis išvydo sausį. Visų Vilniaus regiono šauktinių sąraše jis atsidūrė pirmojo tūkstančio pabaigoje.
Medicininę ekspertizę eiti šauktinis pradėjo rugpjūtį, bet dėl papildomų tyrimų buvo siunčiamas į savo polikliniką, todėl procesas užsitęsė. Prašymo dėl tarnybos atidėjimo, vaikino teigimu, nebaigus medicininės ekspertizės jam pateikti nebuvo leista.
„Vos prasidėjus medicininei komisijai kreipiausi dėl tarnybos atidėjimo. To man nebuvo leista padaryti, motyvuojant, kad dar nepraėjau medicininės komisijos, nors oficialioje informacijoje pateikiama tvarka yra, kad prašymas dėl tarnybos atidėjimo turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo nurodymo atvykti pasitikrinti sveikatos arba pateikti reikalingus dokumentus įteikimo datos“, – laiške 15min rašė šauktinis.
Praėjusią savaitę vaikinas karinę medicininę ekspertizę baigė, gydytojai nustatė, kad jis yra sveikas ir tarnauti tinkamas. Tuomet jis atvyko į Vilniaus regioninį Karo prievolės ir komplektavimo skyrių (Vilniaus RKPKS), vėl norėdamas pateikti prašymą dėl tarnybos atidėjimo. Čia jis dar kartą susidūrė su problemomis.
„Darbuotoja, priimanti šiuos prašymus, atsisakė priimti mano visas taisykles atitinkantį prašymą motyvuodama, kad jis yra per ilgas. Konkreti frazė buvo kitokia, bet ji lengvai identifikuojama. Man buvo atspausdinta nauja prašymo forma ir liepta surašyti prašymą į dvi eilutes, nors tvarkos apraše prašymo ilgis nedetalizuojamas“, – pasakojo šauktinis.
Man buvo atspausdinta nauja prašymo forma ir liepta surašyti prašymą į dvi eilutes, nors tvarkos apraše prašymo ilgis nedetalizuojamas.
Pagaliau užpildžius prašymą vaikinui netikėtai buvo liepta eiti pas kitą darbuotoją ir paskirta tarnybos vieta.
„Išėjo taip, kad atėjus pateikti prašymą dėl tarnybos atidėjimo, nurodymo būdu turėjau pasirašyti lapą, kuriame buvo paskyrimas tarnauti su nurodyta data ir padaliniu“, – rašė šauktinis.
Tarnybą pradėti, šauktinio teigimu, jis turi gruodžio 3 d., o atsakymo dėl tarnybos atidėjimo terminas yra 25 darbo dienos – vėlesnė data negu paskyrimas tarnauti, kas, anot vaikino, prieštarauja logikai.
Šauktiniui klausimų sukėlė ir pats paskyrimo tarnauti faktas – jo teigimu, dėl dar nesibaigusio savanorių atrankos proceso ir žemo jo šaukimo eilės numerio dar turėjo būti neįmanoma pasakyti, ar jis turi būti paskirtas tarnybai, ar ne.
Vaikinas nurodė Vilniaus regiono šauktinių sąraše esantis pirmo tūkstančio gale, o kadangi bendrame sąraše yra 5 regionai, šis skaičius dar turėtų būti dauginamas iš 5. Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad Krašto apsaugos ministerija skelbia, kad karo prievolininkų, jau pripažintų tinkamais atlikti karinę tarnybą, skaičius yra 3463 (Trečiadienį, spalio 31 d. šis skaičius jau buvo 3509, – 15min), o bendras 2018 m. numatomų pakviesti tarnauti karių skaičius yra 3864.
„Turint omenyje mano šaukimo eilės numerį, savanorių skaičių ir šaukimo procedūras visas šaukimo procesas atrodo mažų mažiausiai neskaidrus.
Visas šaukimo procesas atrodo mažų mažiausiai neskaidrus.
Vilniaus RKPKS užduodant klausimus apie procesą, savanorius, šaukimo eilę ir pan., į nei vieną jų konkretus atsakymas pateiktas nebuvo, o darbuotojų elgesys neatitiko jokių normalaus ir malonaus bendravimo standartų“, – rašė vaikinas.
Jis laiške nurodo neprieštaraujantis pačiam šauktinių šaukimui, tačiau, jo teigimu, šaukimo į tarnybą procesas nėra pakankamai skaidrus, geriau sustyguotas ir komunikuojamas visuomenei.
Ne visi savanoriai būna tinkami tarnybai
Lygindamas atsakymo dėl tarnybos atidėjimo termino pabaigos ir tarnybos pradžios datas, šauktinis, panašu, šiek tiek suklydo – terminas baigiasi lapkričio pabaigoje, taigi dar prieš jo tarnybos pradžią. Bet visgi akivaizdu, kad skirtumas tarp termino pabaigos ir tarnybos pradžios tėra kelios dienos.
Portalas 15min kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją su prašymu pakomentuoti situaciją.
„Apgailestaujame, kad kyla piliečių nepasitenkinimas. Tačiau vienareikšmiškai stengiamės visus tinkamai informuoti. O šios situacijos negalime pakomentuoti tiksliai, nes nežinome paklausėjo asmens duomenų, tad pateikiama bendra informacija apie procedūras“, – atsakymuose 15min nurodė Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba.
Pasak tarnybos, iki 2018 m. rugsėjo 1 d. karo prievolininkai išties prašymą atidėti karo tarnybą galėjo pateikti per 10 dienų nuo nurodymo atvykti pasitikrinti sveikatos arba pateikti reikalingus dokumentus.
Rugsėjo 1 d. įsigaliojus naujam krašto apsaugos ministro įsakymui dėl tarnybos atidėjimo tvarkos, prašymas turi būti pateiktas iki nurodyto termino, tačiau terminas ir dabar dar nepraėjęs, o prašymai dėl tarnybos atidėjimo priimami ir iš dar nepraėjusių medicininės komisijos.
„Jeigu aplinkybės, dėl kurių atliekant tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala, atsiranda vėliau nei nustatyta dokumentų pateikimo data, prašymas atidėti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą gali būti pateiktas ir iki tarnybos pradžios“, – nurodoma atsakymuose.
Prašymo nepriimti vien dėl to, kad jis yra per ilgas, teigiama atsakymuose, taip pat negalima.
„Jeigu karo prievolininkas atsineša prašymą laisva forma ir pateikia visas prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančius dokumentus, prašymo perrašyti neprašoma“, – nurodo Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba.
Tarnybos teigimu, nors prašymo atidėti tarnybą nagrinėjimo terminas yra 20 darbo dienų, o dar per 5 dienas sprendimas įforminamas ir apie jį informuojamas prievolininkas, karo prievolininkų, jau paskirtų į tarnybos vietą, prašymai atidėti tarnybą yra nagrinėjami skubos tvarka.
Krašto apsaugos ministerijos puslapyje nurodoma, kad Vilniaus RKPKS norą savanoriškai atlikti privalomąją pradinę karinę tarnybą išreiškė 629 asmenys, nepatekę į šauktinių sąrašus, ir 792 asmenys, patekę į šauktinių sąrašus. Visoje Lietuvoje tokių asmenų yra atitinkamai 2886 ir 4063 – taigi daugiau, negu šiemet ketinama pakviesti tarnauti šauktinių (3864).
Tačiau komentuodama šauktinio argumentą, kad apskritai neturėjo būti pašauktas privaloma tvarka, nes pakanka į tarnybą einančių savanoriškai, Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba pažymėjo, kad statistikoje atsispindi tik turimas savanorių prašymų skaičius.
„Tai nėra tas pats, kas tinkami, pasiruošę atlikti tarnybą karo prievolininkai. Dalis iš jų gali būti netinkami dėl sveikatos, dalis atsisakyti prašymų, dalis nustoti kontaktuoti su savo regioniniu skyriumi, dalis nori atlikti tarnybą tik konkrečiame dalinyje. Taigi, tikrai gali susiklostyti, ir tokių atvejų jau yra buvę, tokia situacija, kai tam tikrai datai, į tam tikrą dalinį vien savanorių neužtenka ir reikia šaukti privaloma tvarka“, – teigiama tarnybos atsakymuose.
Tikrai gali susiklostyti, ir tokių atvejų jau yra buvę, tokia situacija, kai tam tikrai datai, į tam tikrą dalinį vien savanorių neužtenka ir reikia šaukti privaloma tvarka.
Šaukimas privaloma tvarka, pasak Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos, vyksta pagal eilės numerį.
„Tačiau vėlgi reikia atsižvelgti į tai, jog nemaža dalis šaukiamųjų sąraše esančių karo prievolininkų neatvyksta, nekontaktuoja, nesitikrina sveikatos, yra išvykę į užsienį ir nepranešę apie savo buvimo vietą. Todėl gali būti šaukiami ir tie karo prievolininkai, kuri atrodytų esą sąraše žemiau nei reikiamas privalomai šaukiamų karo prievolininkų skaičius“, – teigia Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba.
Spalio viduryje, pagal Krašto apsaugos ministerijos 15min pateiktą informaciją, buvo pašaukta per 2900 šauktinių, kuriuos sudarė 1400 karo prievolininkų, pateikusių prašymus atlikti NPPKT savo noru (50 proc.), beveik 1300 karo prievolininkų, patekusių į šaukiamųjų sąrašus ir pateikusių prašymus atlikti NPPKT savo noru pirmumo tvarka (43 proc.) ir beveik 60 karo prievolininkų, pašauktų privaloma tvarka (7 proc.).
Tuomet Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba teigė, kad dar negali patikimai prognozuoti, kiek šiemet prireiks privaloma tvarka šaukiamų karo prievolininkų.
Šaukimas į Lietuvos kariuomenę grąžintas 2015 metais, reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Baltijos jūros regione.
