Joniškio rajone, Jauniūnuose, pasukus dar šiek tiek į šiaurę, vos už kilometro yra pradėtas ir nebaigtas Saulės mūšio memorialas. Kadaise čia atritintas akmuo. Gal būtų to ir pakakę?
Tiltas, kuris teoriškai turėtų būti virš vandens, dabar skendi po juo.
Prieš aštuonerius metus čia prasidėjo didingos statybos Saulės mūšiui įamžinti.
Iškastas tvenkinys, suremtos gelžbetonio plokštės, suklotos plytelės.
Optimistai sako, kad vaizdas dabar gražesnis, nes baisiausia būna, kai viskas čia suželia.
O dabar, šiek tiek atšilus, viskas žliugsi. Šventos ąžuoliukų giraitės po šimto metų taip pat nebus – jau dabar išvogė.
Medinis nebaigtas tiltas, kuris teoriškai turėtų būti virš vandens, dabar „de facto“ skendi po juo. Vaikščioti galima tik turėklais.
Laiškas pusdieviams
Šiaulių vicemeras Stasys Tumėnas – ne šiaip politikas. Jis yra leidėjas, švietėjas, Šiaulių universiteto ir „Žiemgalos“ draugijos žmogus.
Jam tiesiog netilpo galvoje, kad Saulės mūšio metais, kuomet minėsime 780 metų sukaktį, Seimas neskyrė nė euro memorialo Jauniūnuose užbaigimui.
Pamanė, kad kažkas tiesiog pamiršo, pritrūko iniciatyvos iš pačių vietinių politikų, todėl bandė taisyti padėtį, suvienyti tam trijų merų galias.
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, rajono meras Antanas Bezaras ir Joniškio meras Gediminas Čepulis ministrui pirmininkui Algirdui Butkevičiui bei Finansų ir Kultūros ministerijoms išsiuntė raštą.
Šiuo raštu prašė pagal galimybes skirti lėšų Saulės mūšio pergalės įamžinimo memorialiniam kompleksui Joniškio rajone užbaigti.
Merų vieningumas turėjo atverti akis ir premjerui, ir per Seimui, kuris skiriant lėšas minėtam memorialui, matyt, buvo išėjęs parūkyti.
„Manau, kad memorialas turi būti užbaigtas, nes be šios pergalės nebūtų nei karaliaus Mindaugo, nei Žalgirio mūšio. Be to, dėl memorialo turistai važiuotų ne tik iki Kryžių kalno, bet mielai užsuktų ir į Saulės mūšio vietą“, – kalbėjo vicemeras S.Tumėnas.
Atsiuntė atstovus diplomatiniam nokautui
Į tokį oficialų trijų merų raštą privalu reaguoti net premjerui. Dėl to buvo surengtas visų pusių susitikimas, situacijos aptarimas.
Anksčiau Š.Birutis yra pareiškęs, kad Kultūros ministerija įsipareigoja remti tuos projektus, kurie jau pradėti, tęstiniai.
Toks ir yra Saulės mūšio memorialas. Gal Seimas, o gal pats Š.Birutis tiesiog pamiršo? Gal ministrui niekas laiku nepriminė?
Prie vieno stalo, be S.Tumėno, susibėgo merai, istorikai, entuziastai.
Kultūros ministras Šarūnas Birutis atsiuntė viceministrą archeologą ir humanitarinių mokslų daktarą Romą Jarockį.
A.Butkevičius atsiuntė savo patarėją kompozitorių ir kultūros veikėją Faustą Latėną. Kompanijos, geriau suprantančios reikalo esmę, gerai paieškojęs nerasi. Tačiau pačių valdžios galvų nebuvo.
Pokalbis, kaip ir buvo galima tikėtis, išėjo nevaisingas. Premjero atstovas pasiūlė kurti fondą, kuriame privatūs žmonės galėtų aukoti.
Klausimas. Ar žmonės paaukotų pusę milijono eurų?
„Žmonės tiek tikrai nepaaukos. Na, gal dešimt tūkstančių. Jei žiūrėtume vien iš ekonominės pusės, čia jau nemažai investuota – apie 600 tūkst. eurų. Tiek palikti sunaikinimui juk taip pat neapsimoka“, – samprotavo vicemeras.
S.Tumėnui absurdiškai atrodo pasiteisinimai, jog Seime pritrūko balsų: „Reikėjo 72, o surinko 62. O metus paskelbė Saulės mūšio vardu. Viena ranka duoda, o kita – atima. Panašu, kad memorialas bus baigtas po dvidešimties metų – 800 metų jubiliejui.“
S.Tumėnas vis dar turi vilties, kad bent jau būsimoji valdžia, kuri bus išrinkta šį rudenį, sutvarkys Saulės mūšio memorialą bent jau Lietuvos valstybės šimtmečiui.
S.Tumėnas turi vilties, kad būsimoji valdžia sutvarkys Saulės mūšio memorialą Lietuvos šimtmečiui.
Iš kart po pokalbio su 15min.lt S.Tumėnas gavo oficialų atsakymą į trijų merų pasirašytą laišką iš Finansų ministerijos.
Atsakė viceministras Edmundas Žilevičius. Jo laiške teigiama, kad skirti lėšų daugiau nei numatyta Lietuvos biudžete nėra galimybių.
Finansų ministerija mano, kad rūpintis memorialu turėtų Kultūros ministerija. Rašoma, jog Finansų ministerija neprieštarautų, kad teisės aktų numatyta tvarka 2016 metais Kultūros ministerija skirtų užbaigimui reikiamą sumą.
Apie Saulės mūšį:
– Saulės mūšyje 1236 m. buvo pasiekta istorinės reikšmės pergalė, įamžinusi Lietuvą ir visus baltus Europos istorijoje, atvėrusi kelius Lietuvos valstybės įtvirtinimui.
– 2000 m. Latvijos ir Lietuvos parlamentai, įvertinę Saulės mūšio reikšmę, rugsėjo 22-ąją – Saulės mūšio pergalės dieną – paskelbė Baltų vienybės diena.
– 2013 m. rugsėjo 26–29 d. Šiauliuose vykęs Lietuvos istorikų suvažiavimas pagrindė Saulės mūšio išskirtinę reikšmę ir pabrėžė, kad reikia dėti pastangas, jog Saulės mūšio įamžinimo projektas būtų baigtas įgyvendinti.
