2015 metais Energetikos ministerija sustabdė valstybinę paramą šių verslininkų biokuro elektrinių projektams Vilniuje ir Kaune, mat nustatė galimų pažeidimų.
Ginčai persikėlė į teismus, kur pergalių pasiekė abi pusės: dviejų kolegijų teismai patvirtino „Danpower Baltic“ neteisėtus veiksmus Kaune, o įmonė neginčijamai įrodė Energetikos ministerijos padarytus procedūrinius pažeidimus Vilniuje.
Verslininkai taip ir nepastatė elektrinės Vilniuje. Esą trukdė valstybė, tad jie grasina prisiteisti kompensaciją. Bet 15min tyrimas rodo – elektrinės Vilniuje verslininkai nepastatė visai ne dėl valstybės kaltės, o dėl savo pačių komercinių sprendimų. Tad jų pretenzijomis galima suabejoti.
Tokios pozicijos laikėsi ir Energetikos ministerija. Tačiau prieš kelis mėnesius istorija pakrypo netikėta linkme.
Suprasti akimirksniu
- Rakauskai ir jų partneriai bylinėjosi su valstybe dėl elektrinių Vilniuje ir Kaune
- Jie neginčijamai laimėjo bylą dėl Vilniaus ir pareikalavo iš valstybės 16,2 mln. Eur
- Tai kelia rimtų abejonių, mat Vilniaus elektrinės jie nepastatė dėl savo sprendimų
- O štai galutinis nuosprendis Kauno byloje buvo atidėtas prieš pat jo paskelbimą
- Energetikos ministras Ž.Vaičiūnas paskelbė sieksiąs taikos sutarties
- Iš tikrųjų pirmąjį taikos sutarties projektą paruošė verslininkai
- Jie dar 2017 m. siekė susitarti ir gauti milijoninę paramą savo Kauno elektrinei
- Preliminarų taikos susitarimą verslininkai įteikė premjero S.Skvernelio patarėjui
- Dabar Vyriausybė ketina Rakauskams ir jų partneriams sumokėti 18–25 mln. Eur
Staiga politikai paskelbė ketinantys susitarti – įmonė atsiima visus savo ieškinius, o valstybė skiria apie 18–25 mln. eurų paramą iš mokesčių mokėtojų pinigų jų elektrinei Kaune.
„Teko nemažai argumentų išdėstyti, kad įtikintume kitą pusę susėsti prie derybų stalo“, – kalbėjo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Politikas tikino pats sugalvojęs derėtis su „Danpower“, bet 15min turimi dokumentai verčia tuo abejoti.
Iš tikrųjų taikos sutarties siekė verslininkai – tai jie ieškojo kontaktų Vyriausybėje ir norėjo gauti milijoninę valstybės paramą. Konfidencialiuose laiškuose premjerui Sauliui Skverneliui įmonės atstovai rašė, esą jaučiasi nuskriausti ir jų viltys dūžta. Jie įkalbinėjo politikus sėsti prie derybų stalo.
Galiausiai premjero patarėjas Lukas Savickas susitiko su „Danpower“ atstovais ir paėmė iš jų preliminarų taikos susitarimą.
Dabar S.Skvernelio vyriausybė šią taikos sutartį pateikia lyg savo laimėjimą, bet iš tikrųjų šia sutartimi „Danpower“ projektui Kaune bandoma įteisinti milijoninę paramą, kurią du teismai ir visos institucijos pripažino neteisėta. Be to, ir Konkurencijos taryba nedviprasmiškai nurodė, jog tokia parama būtų neteisėta.
„Svarbiausia, kad bus atkurtas investuotojų pasitikėjimas Lietuva kaip investicijoms palankia valstybe“, – 15min sakė premjeras S.Skvernelis. Jis tartum bandė pasakyti, jog elektrinės yra Vokietijos investuotojų projektai.
Iš tikrųjų abu projektai yra lietuvių verslininko Artūro Rakausko ir jo tėvo Augustino Rakausko verslo planas, prie kurio vėliau prisidėjo ir linksniuojami vokiečiai. Ir jie prisidėjo tik Kaune. Ir tik iš dalies.
Ši istorija gali atrodyti sudėtinga, tekstas kai kur panyra į technines detales ir prabyla teisininkų kalba. Tačiau visa tai yra reikalinga bandant parodyti, kaip Vyriausybė nuslėpė tiesą nuo savo piliečių.
Dvi elektrinės – dvi skirtingos istorijos
Ši istorija sukasi apie dvi bylas dėl dviejų biokuro elektrinių. Vilniuje ir Kaune. Bylos gali atrodyti panašios, bet yra esminių skirtumų. Tuos skirtumus svarbu paaiškinti, nes Vyriausybė ruošiasi abejotino pagrįstumo pretenzijas Vilniuje iškeisti į realius milijonus Kaune.
Viskas prasidėjo 2013 metais. Tada energetikos įmonės galėjo siekti valstybės paramos biokuro elektrinėms – vadinamojo skatinamojo tarifo. Valstybė pirkdavo iš biokuro pagamintą elektros energiją brangiau nei rinkos kainomis, mat skatino žaliąją energetiką.
Tuo laiku, 2013-ųjų pavasarį, šio verslo ėmėsi Rakauskų šeima. Dvi jų įmonės ruošėsi vystyti labai panašius biokuro elektrinių projektus – po vieną Vilniuje ir Kaune. Vilniaus projektą planavo įmonė „SSPC-Vilnius“, o projektą Kaune – „SSPC-Taika“. Įmonės skirtingos, bet jas valdė tie patys žmonės: Artūras Rakauskas, Augustinas Rakauskas ir Dalė Rakauskienė.
Abiejų projektų istorija prasidėjo labai panašiai.
Rakauskų įmonės pasirašė ketinimų protokolus su elektros tinklų operatoriumi – pranešė apie savo ketinimus statyti biokuro elektrines ir prisijungti prie valstybinių elektros tinklų. Tada abi įmonės dalyvavo aukcionuose ir laimėjo skatinamąjį tarifą – valstybė įsipareigojo iš jų būsimų biokuro elektrinių Vilniuje ir Kaune pirkti elektrą didesne nei rinkos kaina. Galiausiai, abi įmonės gavo Energetikos ministerijos leidimus plėtrai – įgavo teisę vystyti 5 MW galios biokuro elektrinių projektus.
Tačiau 2015-ųjų balandžio 2-ąją Energetikos ministerija sustabdė abiejų įmonių leidimus plėtrai. Ir štai čia Vilniaus ir Kauno istorijos susiklostė skirtingai. Tą skirtumą svarbu detaliai paaiškinti.
Pradėkime nuo įmonės „SSPC-Taika“ vystyto biokuro elektrinės projekto Kaune. Kodėl Energetikos ministerija ten sustabdė leidimą plėtrai?
Paaiškėjo, kad dalyvaudama aukcione dėl skatinamojo tarifo ir prašydama leidimo plėtrai kaunietiškoji „SSPC-Taika“ pateikė žemės sklypo detalųjį planą, pagal kurį negalėjo statyti elektrinės. Taigi negalėjo pretenduoti ir į valstybės skatinimą. Patys verslininkai tai žinojo ir iš anksto (dar prieš aukcioną ir prašymą išduoti leidimą plėtrai) siekė keisti detalųjį planą, kad jis būtų tinkamas elektrinės statyboms. Bet to padaryti nespėjo.
Paprastai tariant, verslininkai savo žemės sklype negalėjo statyti elektrinės, patys tai žinojo, bet siekdami skatinimo vis tiek valstybės institucijoms pateikė netinkamą dokumentą.
Ginčai dėl Kauno persikėlė į teismus.
Kauno miesto savivaldybė patvirtino, jog „SSPC-Taika“ neturėjo teisės statyti elektrinės. Tai teisme liudijo ir Statybų inspekcijos specialistai.
Dviejų kolegijų teismai pripažino, kad Energetikos ministerija teisėtai sustabdė ir nutraukė „SSPC-Taika“ leidimą plėtrai. Buvo konstatuota, jog pateikdami elektrinės statyboms netinkamą detalųjį planą verslininkai suvokė savo veiksmus. Taip pat teismas konstatavo, kad verslininkų „teiginiai dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo yra nepagrįsti“.
Galiausiai verslininkai susitvarkė popierius dėl Kauno elektrinės, bet visa tai padarė pavėlavę, todėl prarado galimybę gauti valstybės paramą. Šiuo metu Kauno biokuro elektrinė jau pastatyta ir veikia, bet pardavinėja elektrą rinkos kainomis – be skatinamojo tarifo.
Vilniaus biokuro elektrinės projekto istorija susiklostė panašiai, bet buvo ir esminių skirtumų.
Vilniaus atveju, statybų sritį prižiūrinčių institucijų nuomonės išsiskyrė – iki galo nebuvo aišku, ar Rakauskų įmonė sostinėje esančiame sklype galėjo statyti biokuro elektrinę. Verslininkai teismuose įrodinėjo, kad jiems nereikia detaliojo plano, mat elektrinę ketina statyti jau stovinčiame pastate – sandėlio viduje.
Pirmojoje instancijoje bylą laimėjo valstybė, bet procesas nukeliavo iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir ten bylą neginčijamai laimėjo verslininkai.
Teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus atveju atsakingų institucijų nuomonė dėl detaliojo plano elektrinės statyboms išsiskyrė. Teismas konstatavo, kad Energetikos ministerija pati privalėjo patikrinti, ar įmonės pateikti dokumentai yra teisingi. Be to, nebuvo jokių įrodymų, kad verslininkai aukcione ar prašydami leidimo plėtrai pateikė klaidingus duomenis.
Šios detalės parodo, kad Vilniaus ir Kauno bylos yra skirtingos. Kauno byloje visos institucijos pripažino verslininkus pateikus netinkamus dokumentus. O štai Vilniuje situacija buvo kitokia – ten teismai pripažino Energetikos ministerijos padarytus pažeidimus ir verslininkų pergalę.
Tą skirtumą tarp Kauno ir Vilniaus bylų svarbu akcentuoti, nes dabar politikai tarp jų padėjo lygybės ženklą ir tuo pagrindu nusprendė verslininkams išmokėti milijonus. Iš mokesčių mokėtojų kišenių.
Patys nestatė elektrinės
Laimėję Vilniaus bylą, verslininkai padavė dar kelis ieškinius ir dabar teismuose vyksta 6 procesai. Šiame 15min tyrime svarbiausias yra Rakauskų įmonės turtinis ieškinys prieš valstybę dėl tos nepastatytos Vilniaus biokuro elektrinės (yra ir turtinis ieškinys dėl Kauno elektrinės, bet ten administracinės bylos dar nėra pasibaigusios).
Dabar verslininkai reikalauja 16,2 mln. eurų kompensacijos iš valstybės. Esą Vilniaus projektas žlugo dėl neteisėtai sustabdyto leidimo plėtrai, esą dėl valstybės veiksmų Rakauskai nebegalėjo vystyti biokuro elektrinės ir negavo planuotų pajamų.
Realybė – kitokia. Dokumentai rodo, kad Rakauskai nepastatė Vilniaus biokuro elektrinės visai ne dėl valstybės kaltės, o dėl savo komercinių sprendimų.
Pirma, Rakauskų įmonė niekada ir nevystė šio projekto – nei prieš valstybės įsikišimą, nei dabar, kai teismas jiems atkūrė leidimą plėtrai. Įmonė „SSPC-Vilnius“ nėra gavusi ir niekada neprašė statybos leidimo, jau nekalbant apie realius statybos darbus.
„Investicijos į techninio projekto rengimą, generalinių rangos sutarčių pasirašymą jau būtų siekusios milijonines sumas, todėl tapo pernelyg rizikingos dėl jau anksčiau paminėtų grėsmių, kad skatinamasis tarifas gali būti neskirtas“, – 15min teigė su projektu susijusios įmonės „Danpower“ atstovas Burkhardas Vogelis.
Antra, 2017 metų balandį už 1,4 mln. eurų verslininkai pardavė pastatą, kuriame pagal leidimą plėtrai buvo įsipareigoję statyti elektrinę, ir perleido teisę į žemės sklypo nuomą. Viską įsigijo nesusijusi bendrovė, kuri dabar ten stato savo sandėlius.
Paprastai tariant, Rakauskų įmonė laimėjo administracinę bylą prieš Energetikos ministeriją ir neteisėtai nutrauktas leidimas plėtrai buvo atkurtas. Jie galėjo toliau vystyti biokuro elektrinės projektą Vilniuje. Tačiau to nedarė ir nedaro iki šiol.
Nėra jokių duomenų, kad valstybė Rakauskams trukdė statyti biokuro elektrinę Vilniuje, bet jie reikalauja 16,2 mln. eurų kompensacijos už neįgyvendintą projektą.
Ar toks ieškinys yra pagrįstas? Tai gali nuspręsti tik teismas. Visgi tokių pretenzijų pagrįstumu galima rimtai suabejoti.
Nepaistant to, Vyriausybė šitą ieškinį dėl menamos žalos išmainė į realius milijonus iš mokesčių mokėtojų kišenės. 15min tyrimas rodo, kad to siekė būtent verslininkai. Siekė ir per premjerą S.Skvernelį.
Taika – iš mokesčių mokėtojų kišenės
Per visus tuos bylinėjimosi metus Energetikos ministerija laikėsi pozicijos, kad verslininkų elgesys buvo nesąžiningas ir neteisėtas. Tai buvo akcentuojama ministerijos atsiliepimuose į ieškinius. Tačiau staiga viskas pasikeitė.
2018 metų kovo 6-ąją, likus vos vienai dienai iki galutinio ir neginčijamo teismo sprendimo Kauno byloje (kurioje iki šiol viską laimėjo valstybė), energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas paprašė sustabdyti procesą – pranešė teismui, kad sieks taikos susitarimo su verslininkais.
„Atsakingai įvertinus situaciją ir tai, kad teismų kelias yra ilgas ir brangus, o vienas iš svarbiausių šios Vyriausybės prioritetų – investicinės aplinkos gerinimas, nuspręsta išnaudoti galimybę taikiu derybų keliu spręsti kilusius teisminius ginčus ir ieškoti abi puses tenkinančių sprendimų“, – teigė ministras Ž.Vaičiūnas.
Praėjusią savaitę jis ir dabartiniai Kauno biokuro elektrinės valdytojai „Danpower Baltic“ pasirašė taikos sutartį. 15min gavo šią sutartį iš Energetikos ministerijos.
Esminis sutarties punktas – verslininkai žada atsiimti visus savo ieškinius prieš valstybę, o Energetikos ministerija įsipareigoja skirti skatinamąjį tarifą Kauno biokuro elektrinei. Paprastai tariant, verslininkai atsiima abejotinos perspektyvos pretenzijas, o valstybė už tai sumoka realius 18–25 mln. eurų per dvylika metų iš mokesčių mokėtojų kišenių.
Konkurencijos tarybos nuomone, „tokia valstybės pagalba būtų neteisėta“. Svarbu paminėti, kad Konkurencijos taryba vertino ne pačią taikos sutartį, bet tokios paramos principą.
15min paklaustas, ar pats visa tai sugalvojo, energetikos ministras Ž.Vaičiūnas atsakė: „Taip. Konsultavausi su ministerijos teisininkais. Įvertinus teismo sprendimą, yra racionalu ir logiška eiti tokiu keliu. Ir tai buvo bendras mano ir mano komandos darbas.“
Ministro žodžiais galima suabejoti.
15min turi „Danpower“ atstovų konfidencialius laiškus premjerui S.Skverneliui, kuriuose beveik prieš metus buvo siūloma pradėti taikos derybas. Premjero patarėjas ir Energetikos ministerijos kanclerė susitiko su verslininkais ir paėmė iš jų preliminarų taikos susitarimą, kurio esmė sutampa su dabar pasirašyta taikos sutartimi.
Sutartį pasiūlė verslininkai
15min dokumentai rodo, kad užkulisiuose taikos derybos vyko bene metus. Derybas inicijavo patys verslininkai, o ne Vyriausybė, kaip dabar teigiama.
2017-ųjų liepos 5-ąją premjeras S.Skvernelis gavo konfidencialų laišką iš dabartinių Kauno biokuro elektrinės valdytojų „Danpower“. Laišką pasirašė jų atstovas Svenas Schmiederis.
„Didžiausią rūpestį kelia minėta jėgainė Kaune, – rašo S.Schmiederis. – Jėgainė buvo pastatyta, pasitikint Lietuvos energetikos ministerijos pažadėtu elektros energijos supirkimo tarifu, kuris vėliau, deja, buvo atšauktas. Neabejodami Lietuvos teismų nepriklausomybe, esame tos nuomonės, kad skatinamojo tarifo atsisakymo priežastys yra politinės ir negalime suprasti pirmosios instancijos teismo sprendimo.“
Įmonės atstovas premjerui rašė, esą verslininkai jaučiasi nuskriausti ir visos viltys dėl sėkmingo bendrovės vystymo sudužo.
„Vis dėlto norėčiau dar kartą patikinti, kad esame pasirengę pradėti konstruktyvų dialogą dėl minėtų problemų sprendimo“, – laiške premjerui rašė S.Schmiederis. Iš konteksto galima suprasti, kad kalbama apie taikos derybas.
Praėjus dviem mėnesiams po šio konfidencialaus laiško, 2017-ųjų rugsėjo 13-ąją, premjero S.Skvernelio patarėjas Lukas Savickas ir Energetikos ministerijos kanclerė Agnė Amelija Kairytė susitiko su „Danpower“ atstovais iš Vokietijos.
„Įmonės atstovus priėmiau siekdamas susipažinti su planuojamomis investicijomis Lietuvoje“, – 15min sakė L.Savickas. Jis pripažino, jog tą kartą iš verslininkų gavo ir preliminarų taikos susitarimą.
Po šio susitikimo „Danpower“ atstovas S.Schmiederis vėl rašė premjerui S.Skverneliui: „Tikiuosi, kad preliminarus taikos susitarimas, kurį įteikėme p. Savickui, galės būti tolimesnės diskusijos pagrindu.“
Taigi būtent verslininkai sukūrė pirmąjį taikos sutarties juodraštį ir įteikė jį S.Skvernelio atstovui L.Savickui. 15min turi šį dokumentą. Susidaro įspūdis, kad jo esmė yra tokia pati kaip ir dabar pasirašytos taikos sutarties – verslininkai siūlė atsisakyti savo ieškinių mainais į milijoninę paramą jų elektrinei Kaune.
Kitaip tariant, energetikos ministras Ž.Vaičiūnas teigė, esą jis pats sugalvojo derėtis dėl taikos. Esą reikėjo daug pastangų, norint pasodinti verslininkus prie derybų stalo. Bet iš tikrųjų patys verslininkai siekė taikos sutarties ir net atnešė jos juodraštį į Vyriausybę.
Energetikos ministras teigė, kad savo idėją dėl taikos pristatė ir premjerui S.Skverneliui ir premjeras tam pritarė. Tačiau pats ministras pirmininkas vėliau pripažino, jog viskas vyko atvirkščiai – taikos idėja iš verslininkų atkeliavo į Vyriausybę, o tada buvo perduota Energetikos ministerijai.
„Tie ketinimai, kurie buvo išsakyti susitikimuose su investuotojų atstovais ir ambasadorių atstovais Vyriausybėje, buvo perduoti Energetikos ministerijai ir Energetikos ministerijai ieškoti geriausių sprendimų Lietuvai“, – 15min sakė S.Skvernelis.
Lietuvių ir vokiečių verslas
Šioje vietoje kyla ir kitas svarbus klausimas: ar tikrai tie verslininkai yra užsienio investuotojai?
Kaip jau rašėme, biokuro elektrinių projektus Kaune ir Vilniuje pradėjo Rakauskų šeima. Tačiau 2014 metų lapkritį išties atsirado investuotojas – Vokietijos bendrovė „Danpower GmbH“. Lietuviai ir vokiečiai sukūrė bendrą įmonę „Danpower Baltic“.
Pastarąją bendrovę lietuviai ir vokiečiai valdo per pusę – 50 proc. akcijų turi Vokietijos „Danpower“, o likusius 50 proc. per susijusias įmones valdo Artūras Rakauskas, Augustinas Rakauskas ir Alvydas Žabolis.
Lietuvių ir vokiečių įmonė „Danpower Baltic“ kontroliuoja tik Kauno biokuro elektrinės projektą. O štai Vilniaus projektą ir toliau valdo „SSPC-Vilnius“, priklausanti Rakauskų šeimai: Artūrui Rakauskui, Augustinui Rakauskui, Dalei Rakauskienei ir jų dukrai Agnietei Pitkauskienei.
Vyriausybės teiginiai, esą šie energetikos projektai yra vokiečių investuotojų, pasako ne visą tiesą. Galima tik spėlioti, kodėl politikai lietuvių ir vokiečių verslą vadina užsienio investicijoms, visiškai neužsimindami apie Rakauskų interesus.
„Detalių negaliu pasakyti ir nežinau tokių smulkmenų, man nelabai ir įdomu“, – 15min sakė S.Skvernelis.
Pernai žiniasklaidoje buvo rašoma apie tariamus premjero S.Skvernelio ir verslininkų Rakauskų ryšius, bet atliekant šį žurnalistinį tyrimą 15min nepavyko rasti to įrodymų.
Pats premjeras S.Skvernelis 15min paneigė, kad Artūras Rakauskas yra jo draugas, bet pripažino pažįstąs verslininką: „Nėra jis mano senas draugas, nei naujas draugas. Žmogus, kurį aš pažįstu, bet jis nėra draugas.“ Ministras pirmininkas teigė nematąs savo interesų konflikto, nes kalbėjęs tik su vokiečiais.
15min žurnalistei paklausus Artūro Rakausko apie jo ryšį su premjeru S.Skverneliu ir „Danpower“ reikalus, verslininkas atsakė: „Gerbiamoji, „Danpower“ aš nevaldau.“
Teismas patvirtino taiką
Trečiadienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtino taikos sutartį byloje dėl Kauno biokuro elektrinės leidimo plėtrai nutraukimo. Tai 15min patvirtino teismo atstovė Neringa Lukoševičienė.
Dar vienas ieškinys – dėl Kauno elektrinės leidimo plėtrai sustabdymo – bus svarstomas gegužės 22 dieną, bet tai labiau primena formalumą.
15min paklausė „Danpower“, kokias nuolaidas jie padarė valstybei šia taikos sutartimi. Verslininkai įvardino tekste jau anksčiau aptartų ieškinių atsiėmimą: „Mūsų nuomone, [tai] yra itin didelė nuolaida valstybei, nevykdžiusiai savo pačios prisiimtų įsipareigojimų užsienio investuotojams.“
Verslininkai teigė, kad dabar jų patirti nuostoliai bus atlyginti, mat valstybė taikos sutartimi įsipareigojo suteikti skatinimą Kaune: „Pasiektas kompromisinis variantas reiškia, kad mums yra grąžinamas skatinamasis tarifas Kaune, kurį valstybė buvo įsipareigojusi suteikti dar 2013 metais, tačiau dėl to turime atsisakyti plėtros planų ir investicijų Vilniuje.“
15min tęs šį žurnalistinį tyrimą. Pirmadienį – istorija apie tai kaip „Danpower Baltic“ ir valstybės konfliktas paveikė lietuvių verslininkų pinigines.
Apie tyrimą ir šaltinius
Šį žurnalistinį tyrimą atliko 15min tyrimų skyriaus žurnalistai Dovydas Pancerovas, Birutė Davidonytė, Šarūnas Černiauskas ir praktiką atliekanti Minerva Schools at KGI studentė Kornelija Ukolovaitė.
Tyrimas buvo atliktas reaguojant į Energetikos ministerijos viešai paskleistą informaciją apie taikos derybas.
Šiame tekste buvo naudojama medžiaga, nesudaranti valstybės paslapčių ar tarnybinių paslapčių: teismų sprendimai, Energetikos ministerijos ir „Danpower“ atstovų atsiliepimai, Kauno ir Vilniaus miesto savivaldybių raštai, abiejų biokuro elektrinių teritorijų planavimo dokumentai, Lietuvos Registrų centro ir Nyderlandų įmonių registro duomenys, įmonių finansinės ataskaitos, vieši pasisakymai spaudoje, energetikos sritį reglamentuojantys įstatymai ir taisyklės.
Taip pat šiame tyrime panaudoti konfidencialūs (asmeniniai) laiškai premjerui S.Skverneliui ir įvairūs aptariamos taikos sutarties projektai – tiek galutinis dokumentas, tiek verslininkų siūlytas variantas.
Atliekant šį tyrimą bendravome su premjeru S.Skverneliu ir jo atstovais, Energetikos ministerija, Valstybine energetikos inspekcija, „Danpower Baltic“ atstovais, Valstybės kontrole, Konkurencijos taryba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Vilniaus miesto savivaldybe, Lietuvos vyriausiuoju administraciniu teismu.
