Taip karininkas kalbėjo prieš Lietuvos šaulių sąjungos neeilinį suvažiavimą Kaune, kuriame jis pristatys praėjusių metų organizacijos veiklos ataskaitą, teiks dešimties metų veiklos strategiją, delegatai tvirtins statutą.
Kaip nurodė L. Idzelis, strategijoje parašyta, kad Šaulių sąjungai reikalingas „tvarus finansavimo augimas“.
„Tas tvarus, tai matome įmanoma, kad trečdaliu augtų kasmet. Tai yra normalu. Tada etatų naujų įsisteigi, ateina naujų žmonių, tada infrastruktūra pradeda plėstis. Priimsi trisdešimt žmonių, kur jiems atsisėsti? Reikia kompiuterio šiais laikais, reikia išnuomoti patalpas, laidus pratampyti“, – sakė Šaulių sąjungos vadas.
Pasak jo, realiai pajėgumą sukurti užtrunka 15-a metų, tad „kokiais 2038 metais tikrai turėsime rimtą organizaciją su ta sąlyga, kad finansavimas pastoviai augs“.
„Nes reikia viską įsigyti. Padarai užsakymą, ginklus tau pagamina po kelerių metų. Šalmus, vėlgi, pristato truputį vėliau. Tada visa tai reikia įtraukti į mokymo sistemą“, – kalbėjo L. Idzelis.
„Yra resursai, personalas, laikas – pajėgumo vystymo trikampis. Pirmiausia gauni resursus, dabar Šaulių sąjunga padidintą finansavimą gauna antri metai. Kažkokių stebuklų nereikia per daug tikėtis, nes pajėgumai kuriami – po septynerių metų atrodys taip, kad nebus gėda“, – pridūrė jis.
Iššūkis apmokyti naujus žmones
Anot L. Idzelio, apmokyti stojančius į Šaulių sąjungą „užtrunka ir didelis iššūkis, nes organizacija, kaip bebūtų, nebuvo labai stipri“.
„Dabar, pavyzdžiui, Vilniuje, ateina naujas tūkstantis žmonių. Kaip tuos žmones apmokyti, jeigu vienu metu ten buvo mokomoji kuopa virš tūkstančio? Tai yra didžiulis iššūkis. Dabar jau nėra, kad ateitų tūkstantis, bet šimtais didmiesčiuose ateina. Regionuose nėra tiek žmonių, ateina dešimt, dvidešimt, trisdešimt“, – kalbėjo organizacijos vadas.
Atėjus naujiems žmonėms, jie praeina bazinį kursą, tada specializacijos kursą, tada, pasak vado, po kokių penkerių metų šaulys jau gali būti vadu, jei turi lyderio savybių.
„Tuomet skyriaus vado, būrio vado kursas, ko nebuvo iki tol, dabar jau planuojame kuopos vado kursą. Matome, reikia adaptuoti programas atsižvelgiant į dabartinį karą, kad dronais mokėtų naudotis, kibernetinius dalykus“, – sakė L. Idzelis.
Karininko teigimu, Šaulių sąjungos ir Lietuvos kariuomenės bendradarbiavimas šalies gynybos atveju „pagal tai, kaip dabar esame susibraižę su gynybos štabu, kaip turėtų visa tai atrodyti, kol kas yra tik schemose“.
„Tai (reikia – BNS) įgyvendinti per praktinius užsiėmimus, bet reikia galbūt kažkur pakoreguoti įstatymus. Nes tas neginkluoto pasipriešinimo yra toks plevenantis, lyg karo padėtyje jie nepriklauso ginkluotoms pajėgoms“, – sakė organizacijos vadas.
Pasak jo, tada sąjunga „žiūri per kitą segmentą – koviniai piliečiai, kurie gali būti priskiriami prie ginkluotųjų pajėgų“.
„Tėvynėje brangioje yra tiek mažai žmonių, kad reikia kiekvieną branginti, kuris tik turi norą, jam reikia rasti užduotį. Čia yra mūsų pagrindinė veikla, kaip visus įveiklinti, kad kiekvienas galėtų prisidėti“, – sakė L. Idzelis.
Patalpas nuomojasi, nuosavas – remontuoja
Pasak Šaulių sąjungos vado, kai kuriose organizacijos patalpose remontas iš pažiūros „darytas kokiais 1995 metais“.
„Ir tu čia šneki apie šiuolaikinę organizaciją, pelėsiai visur kampuose. Nueini į tualetą antrame aukšte, galvoji, ar įlūši į pirmą aukštą, ar ne. Toks vaizdas. Užtruks suremontuoti, bet jau paremontavome Alytaus, Varėnos, Panevėžio, Telšių šaulių namus. Tęsime visa tai“, – teigė L. Idzelis.
Jis dėkojo Viešojo saugumo tarnybai, atidavusiai Kaune dalį karinio miestelio, ateityje organizacija viliasi turėti visą karinį miestelį.
„Bet reikia viską suremontuoti, ten dirbti šiuo metu negalima. Reikia kapitalinio remonto. (...) Nepaisant to, veiklą vykdome, patalpas gali išsinuomoti. Yra profesinio rengimo centrų, mokyklų, kur įleidžia, kviečiasi, siūlo ateiti, naudotis“, – kalbėjo L. Idzelis, pridūręs, kad Lietuvoje yra daug patriotiškų žmonių.
„Išsinuomoji patalpas, gauni pusryčius lovą, bet kitą kartą to ir nereikia, nes geriausia miegoti miške. Kario namai yra miškas, apkasas, šaulio namai lygiai ten pat. Apkandžioja uodai, grįžti patenkintas sekmadienį vakare, trečiadienį atsigauni, – juokėsi organizacijos vadas. – Taip yra, tokia realybė, nes čia yra žmonės, kurie daro papildomą kilometrą, papildomą laiką savo skiria. Gi gali to nedaryti, tik pykti televizorių žiūrėdamas. Čia kito tipažo žmonės renkasi.“
L. Idzelis suvažiavimui šeštadienį teikia tvirtinti Lietuvos šaulių sąjungos veiklos strategiją – 10 metų organizacijos vystymosi viziją, kuriai šią savaitę pritarė Vyriausybė.
2024-2035 metų laikotarpį apimanti strategija apibrėžia tris Šaulių sąjungos veiklos kryptis: sąjungos stiprinimą ir plėtrą, indėlį stiprinant valstybės gynybą, krizių valdymą ir civilinę saugą bei visuomenės atsparumo ir valios priešintis didinimą.
Suvažiavimo delegatai taip pat svarstys ir tvirtins patobulintą Šaulių sąjungos statutą, kuris reglamentuoja organizacijos struktūrą, padalinių sudarymo, vadų skyrimo, asmenų priėmimo tvarką, šaulių uniformas, kitus elementus.
L. Idzelis vadovauti organizacijai Vyriausybės nutarimu pradėjo 2023 metų balandį. Pagal Lietuvos šaulių sąjungos įstatymą, vadas skiriamas ketveriems metams.
