„Matau ir vieną nišą, ir galimybę – tai yra naujos kartos emigrantai. Mes turėtume pagalvoti apie kažkokį interesą pritraukiant naujos kartos emigrantus, bandant juos prisikviesti įstoti į Lietuvos šaulių sąjungą, organizuojant jiems vienokį ar kitokį rengimą Lietuvoje, kad jie užsienyje galėtų jungtis į kuopeles“, – šeštadienį Šaulių sąjungos suvažiavimo delegatams Kaune sakė G.Koryzna.
„Ten būtų puoselėjami tautiški patriotiniai jausmai ir, neslėpsiu, būkime „biedni“, bet teisingi, tai būtų potencialus mūsų rezervas negandų atveju“, – pridūrė jis.
G.Koryznos pasisakymą BNS perdavė Šaulių sąjungos atstovė Dovilė Rusteikienė.
Karininko teigimu, Lietuvos šaulių sąjunga turi standartizuoti kovinio rengimo programas ir vykdyti jį pagal poreikius. Jis taip pat sakė, jog šauliai turi atrasti savo vietą Lietuvos gynybos koncepcijoje, atsisakyti nereikalingų funkcijų ir suderinti jas su kariuomene bei Krašto apsaugos savanorių pajėgomis.
Pasak G.Koryznos, Šaulių sąjunga turi efektyviau išnaudoti kariuomenės turimus resursus.
„Mes turėjome aktyviau bendradarbiauti su Lietuvos kariuomene ir naudotis ne tik poligonais ar šaudyklomis, bet kariuomenė turi ir mokymo centrus, turi puikius instruktorius tuose mokymo centruose, kurie galėtų mums pagelbėti organizuojant kovinį rengimą, organizuojant specialybinį rengimą“, – sakė naujasis organizacijos vadas.
Jis taip pat nurodė, jog Šaulių sąjunga turi efektyviau naudotis savo nariais, kurie yra žinomi visuomenėje ar dirba valstybės tarnyboje.
„Pas mus yra nepaprastai daug šaulių su didele patirtimi, su didelėmis galimybėmis, su įvariai specializacija ir tą specializaciją mes galime pasiūlyti Lietuvos kariuomenei į pagalbą, rengiant informacinių operacijų specialistus, kibernetinių programų specialistus, nuo medikų iki kitų įvairių sričių“, – teigė G.Koryzna.
„Reikia nepamiršti, kad, neduok Dieve, įvedus karo padėtį atsirastų karo komendantai (...) ir tada kažkas turės padėti jiems vykdyti savivaldybės, valstybės, seniūnijų funkcijas. Ir čia matau jus, šauliai visuomenininkai, kurie jau šiai dienai yra tose pareigose – savivaldybėse, ministerijose, seniūnijose – galimybes vykdyti tas funkcijas“, – kalbėjo jis.
Prisistatydamas organizacijos nariams karininkas taip pat pabrėžė norintis, jog šauliai jo asmenyje įžvelgtų naujas galimybes, o ne radikalius sprendimus: „Bet jeigu kažkas mato manyje ar norės matyti manyje naują šluotą – aš galiu būti nauja šluota“.
„Man tikrai pakaks ryžto ir pasiryžimo priimti reikalingus sprendimus, galbūt ir ne visada populiarius“, – sakė G.Koryzna.
Jis šiuo metu yra Estijoje veikiančio Baltijos gynybos koledžo lektorius. Karininkas anksčiau vadovavo Specialiųjų operacijų pajėgų Vytauto Didžiojo jėgerių batalionui.
Šeštadienį pulkininkas buvo patvirtintas naujuoju Šaulių sąjungos vadovu. Už jį balsavo 201 delegatas, o keturi susilaukė. Balsavusiųjų prieš nebuvo.
1919 metais įkurta Lietuvos šaulių sąjunga yra sukarinta visuomeninė organizacija, ji skelbia turinti per 8 tūkst. narių. Šaulių gretos matomai išaugo po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos 2014 metais.
