Rugsėjo 8–17 d. bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa rodo, kad, jei prezidento rinkimai vyktų dabar, daugiausiai palaikymo sulauktų premjeras S.Skvernelis (15,6 proc.). Antras apklausoje – Kauno miesto vadovas Visvaldas Matijošaitis, turintis 9,3 proc. rinkėjų palaikymą. Nedaug nuo jo atitrūkęs SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda (8,5 proc.), toliau – Europos Parlamento (EP) narė Vilija Blinkevičiūtė (7,1 proc.).
Tuo metu naujienų portalo DELFI užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ rugsėjo 19–28 d. atlikta apklausa parodė, kad S.Skvernelį palaikytų 13,5 proc., G.Nausėdą – 9,9 proc., o V.Matijošaitį – 9 proc. apklaustųjų. Už šio trejetuko rikiuojasi buvęs Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas, kurį palaikytų 7,5 proc. apklaustųjų. 7,2 proc. respondentų balsuotų už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderį Ramūną Karbauskį, 6,2 proc. – už V.Blinkevičiūtę.
Pats vyriausybės vadovas S.Skvernelis yra teigęs, kad jau apsisprendė dėl dalyvavimo Lietuvos prezidento rinkimuose 2019-ųjų gegužę, tačiau ar juose dalyvaus, ar ne, taip ir neatsakė. Šią savaitę, dar kartą kalbėdamas apie šalies vadovo rinkimus, premjeras teigė, kad LVŽS turės savo kandidatą prezidento rinkimuose, nors nepasakė, ar tai bus partinis, ar nepartinis kandidatas.
„Premjero pozicija irgi yra ta, apie kurią kažkada net negalvojau, negalvojau, kad gali tekti tokią poziciją užimti. Šis darbas tikrai yra sunkus, atsakingas, bet įdomus. Labai įdomus. Todėl kol kas aš save pozicionuoju čia, o toliau – laikas parodys“, – LRT TELEVIZIJAI kalbėjo S.Skvernelis.
Tuo metu sociologai ir politologai sako, kad minėtos apklausos ir skaičiai – kol kas tik atskaitos taškas ir esą greičiausiai neturės nieko bendro su galutiniais prezidento rinkimų 2019-ųjų gegužę rezultatais.
V.Gaidys: bėgikai dar nestoja prie starto linijos
Chaosas – taip galima įvardyti naujausių apklausų dėl prezidento rinkimų rezultatus. Pasak bendrovės „Vilmorus“ vadovo sociologo V.Gaidžio, atsakydami į atvirą klausimą, kas iš dabartinių Lietuvos visuomenės veikėjų galėtų pretenduoti į prezidento postą, respondentai įvardijo net 59 pavardes.
„Startas dar neįvykęs, kol kas bėgikai dar nestoja prie starto linijos. Žmonės įvardijo 59 pavardes, pavardžių yra pačių įvairiausių. S.Skvernelis tame sąraše gauna 15,6 proc. visų balsų. Tai – labai nedaug, o jį kone kasdien rodo per televiziją. Apskritai jo žvaigždžių valanda turbūt buvo prieš metus. Pusę metų jo reitingas mažėja, o dabar stabilizavosi, bet nekyla aukštyn. Be to, jis tikrai turi ne pačią patogiausią poziciją – atsako už viską, kas yra blogai. Nedaug nuo S.Skvernelio atsilieka Kauno meras V.Matijošaitis, kurį paremtų 9,3 proc. rinkėjų“, – apklausos rezultatus analizavo sociologas.
Nors yra daug įvardijamų pavardžių, pasak bendrovės „Baltijos tyrimai“ generalinės direktorės sociologės Rasos Ališauskienės, rinkėjams trūksta pasiūlos – žmonės kol kas nežino, kas tikrai ruošiasi dalyvauti prezidento rinkimuose.
„Todėl rinkėjai mini tai, apie ką daugiausia šnekama. Kodėl S.Skvernelis pirmas? Nes apie jį, kaip galimą kandidatą, šnekama jau kurį laiką. Jei žmonės matytų, ką kelia partijos ar kas eina savarankiškai, būtų kitokie rezultatai. Kol kas tai – tik pradiniai skaičiai, kaip atskaitos taškas, bet su galutiniais rezultatais tai greičiausiai neturės nieko bendro“, – LRT.lt komentavo R.Ališauskienė.
Pasak sociologės, toks balsų išsiskaidymas, koks apklausose yra dabar, rodo, kad nėra vieno ryškaus politinio lyderio: „Nėra tokio, kuris atitiktų [prezidento] archetipą. S.Skvernelis ir V.Matijošaitis, apie kuriuos šnekama, yra daugiau ūkininko tipo žmonės, vykdomosios valdžios atstovai, o ryškaus politinio lyderio, gerai išmanančio ir užsienio politiką, bent jau viešojoje erdvėje nematyti.“
Politologai: gali laimėti tas, apie kurį dar net nežinome
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Politikos mokslų katedros vedėja J.Novagrockienė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis sako, kad šalies vadovo rinkimuose gali laimėti tas kandidatas, apie kurį visuomenė dar net nežino. Jų teigimu, reikėtų žiūrėti ir į tai, koks potencialas yra kituose sektoriuose, kas šiuo metu dirba užsienio įstaigose ir pan.
„Labai dažnai atsiranda netikėtas kandidatas, kuris gali laimėti. Taip gali būti ir šiuo atveju. Jis gali nurungti visus. Be to, apklausų lyderis S.Skvernelis taip pat dar nėra pareiškęs, kad eis į šiuos rinkimus. Daug ką nulemia ir rinkimų kampanijos organizavimas, tai, kaip balsuos neapsisprendę rinkėjai. Jie gali nulemti, kad pergalę pasieks kitas kandidatas. Nebūtinai turi laimėti tas, kuris turi aukščiausią reitingą. Nemanau, kad S.Skvernelio reitingai yra užtikrinti“, – LRT.lt dėstė J.Novagrockienė.
Politologo M.Jastramskio teigimu, neapsisprendusiųjų skaičius Lietuvoje visuomet yra didelis. „Taigi prezidento rinkimuose, kurie yra asmenybiniai, rinkėjo sprendimą gali lemti labai trumpo laiko faktoriai. [...] Kalbant apie šias apklausas, gali atsitikti taip, kad laimės vienas tų, kuris dabar yra šiame penketuke, bet gali laimėti ir tas, kuris dar nežino, kad kandidatuos rinkimuose. Manau, kad likus pusmečiui reikia turėti mažiausiai 5–6 proc. reitingą; pusę metų iki rinkimų turi būti aišku, kad tas žmogus gali dalyvauti rinkimuose. Antraip gali būti sudėtinga, reikės įdėti pastangų“, – aiškino politologas.
Su tuo sutinka ir sociologė R.Ališauskienė, pasak kurios, be 6–7 proc. kandidatams judėti tikrai sunku. „Iš principo per pusę metų rinkimus galima laimėti ir nuo nulio, bet tam reikia labai geros ir aktyvios kampanijos. Nors dabar yra ir daug įvairiausių apribojimų, dabar kandidatuoti sunkiau nei kad buvo Rolando Pakso laikais“, – LRT.lt pridūrė sociologė.
M.Jastramskis spėja, kad daugelis kandidatų apie savo apsisprendimą kandidatuoti rinkimuose praneš likus pusmečiui iki jų. Politologo teigimu, partijų viduje taip pat bus grumtynių, ką kelti į šalies prezidentus. „Tikrai nebus taip, kad likus pusantrų metų iki rinkimų žinosime, ką kels viena ar kita partija. Apskritai klausimas, ar kai kurie kels savo kandidatą. 1997 m. buvo paskutiniai metai, kai konservatoriai kėlė savo kandidatą“, – priminė TSPMI dėstytojas.
Jo žodžiais, dabartinis pavardžių sąrašas – tikrai ilgas, ir tuos, kurie turi po 3 proc., lengvai gali pakeisti kažkas kitas. „Reitinguose kol kas nėra tokių pavardžių kaip Aušra Maldeikienė, kurios potencialas sunkiai įsivaizduojamas. [...] Nesiimčiau garantuoti, kad šios pavardės yra tos, kurias matysime lenktynėse. Nėra labai aiškių lyderių, nėra tokio, kuris dabar turėtų 20 proc. rinkėjų palaikymą. Taigi tikrai gali atsirasti ir daugiau norinčių sudalyvauti“, – teigė M.Jastramskis.
Kaip aiškino politologas, vieno ar dviejų veiksnių, kurie nulems būsimų rinkimų baigtį, nėra. „Viskas priklausys nuo politinių procesų, vyriausybės darbo; kaip mažės ar didės partijų populiarumas; kas atrodys konkurencingesnis kandidatas. Yra daug kintamųjų ir viską gali nulemti detalės. Nors domiuosi rinkimais, šiuo metu neturiu supratimo, kas juos laimės“, – LRT.lt sakė TSPMI dėstytojas.
Sociologas V.Gaidys sutinka, kad atsitiktinės klaidos finišo tiesiojoje viską gali nulemti.
„Buvo rinkimų, kai vienas kandidatas susirgo gripu ir jį buvo keblu rodyti per televiziją. Tai įvyko tarp dviejų turų, ir tai turėjo didžiulę reikšmę. Ankstesni prezidento rinkimai buvo visiškai aiškūs, laimėtojas buvo nulemtas iš anksto – Dalia Grybauskaitė gerai pasirodė ir per pirmą, ir per antrą rinkimų turą. Tuo metu kiti kandidatai elgėsi visiškai pasyviai, lyg viskas buvo nulemta iš anksto. Net žurnalistai per daug nesidomėjo kitais kandidatais, likus pusmečiui iki rinkimų buvo gūdi tyla. O dabar ir per radiją, ir kitur kalbama iš anksto apie būsimus rinkimus ir kandidatus. Šįkart turime visiškai kitą situaciją, kandidatų yra ne vienas ir nei vienas nedominuoja. Rinkimai bus įdomūs“, – žada V.Gaidys.
