„Mes galime turėti skirtingą požiūrį, kaip tai turi būti padaryta, bet pasakyti, kad nevyksta... Man atrodo, kad čia geriausiai būtų tinkama frazė: kas nieko nedaro, tas neklysta, o šalyje yra vienas žmogus, kuris neklysta“, – antradienį BNS sakė Vyriausybės vadovas.
Man atrodo, kad čia geriausiai būtų tinkama frazė: kas nieko nedaro, tas neklysta, o šalyje yra vienas žmogus, kuris neklysta.
Jis sutiko su Dalios Grybauskaitės pavartotu palyginimu, kad padėtis kai kuriose srityse primena statybvietę.
„Kadangi keletą pastarųjų metų, kokius aštuonerius, buvo stagnacija tam tikrose srityse, natūralu, kad kai kur iš pradžių panašu į statybvietę. Visą laiką pokyčiai prasideda nuo statybvietės, o po to, kai iškyla gražus pastatas, statybvietės neprisimename. Tai vienas iš etapų, dar nėra darbų pabaiga. Po trejų metų galėsime įvertinti, kaip įgyvendinta programa, kieno lūkesčiai pateisinti, kieno – ne“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Jis pabrėžė, kad visos užsibrėžtos ir Vyriausybės programoje numatytos reformos yra įgyvendinamos, ir atmetė teiginius, jog sugriauta tai, ko nereikėjo griauti.
„Gal tegu pasako, ko nereikėjo griauti. Man atrodo, kad mes griauname tai, kas valstybėje stagnavo labai stipriai. Pavyzdžiui, paimkime aukštąjį mokslą – ar nebuvo galima daryti mokslo reformos anksčiau? Kalbant apie mokslininkų atlyginimus, ar nebuvo galima nuosekliai – gerai iš pradžių buvo krizė, – bet paskui kokius šešerius metus po 5 proc. jiems finansavimą didinti? Būtume turėję kitus skaičius šiandien. Su viduriniu mokslu irgi turime tokią situaciją – klaikus mokyklų tinklas, nepatenkinti mokiniai, mokinių tėvai ir mokytojai. Irgi reikėjo tuos darbus pradėti“, – vardijo premjeras.
S.Skvernelis atmetė kaltinimus, kad pertvarkos daromos neturint vizijos.
„Mes viską žinome. Galbūt skiriasi (požiūriai – BNS), nes kažkas geriausiai žino šalyje. Bet mes vykdome Vyriausybės programą“, – tvirtino jis.
Atsakydamas į priekaištą dėl laikinųjų valstybės įmonių, įstaigų vadovų jis minėjo, kad kiekvienu atveju situacija ir priežastys skiriasi. Anot jo, vienas konkursas atsidūręs Konstituciniame Teisme, kiti apskųsti paprastiems teismams, treti nepavyko ir pan.
„Jeigu darytume kaip anksčiau, skirtume pagal partinę priklausomybę, tai problemų nebūtų. Bet ar tai būtų gerai valstybei ir įmonėms?“ – sakė Vyriausybės vadovas.
Antradienį interviu dienraščiui „Lietuvos žinios“ prezidentė D.Grybauskaitė teigė, kad per pirmuosius naujos valdžios veiklos metus kryptingų sprendimų nematyti, o reformas keičia mažareikšmiai sprendimai.
„Su nauja valdančiąja dauguma žmonės siejo didelių permainų ir geresnio gyvenimo viltį, suteikdami šiai koalicijai didžiulį pasitikėjimo kreditą. Tačiau jau pirmuosius Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos valdymo metus ženklina neapibrėžtumas, gęstantys žmonių lūkesčiai ir išbarstytas pasitikėjimas. Laikas tesėti duotus pažadus, tačiau ilgai vegetavusioje politinėje darbotvarkėje kryptingų sprendimų nematyti ir po metų. Reformas keičia mažareikšmiai sprendimai dėl pastatų, etatų, darbo laiko ar moksleivių namų darbų“, – teigė valstybė vadovė.
Anot jos, jau ėmė ryškėti ir „rimtos vadybinės klaidos, kai institucinė atmintis sugriaunama, bet nieko nauja nesukuriama“.
„Daugelyje sričių dirbama su laikinaisiais vadovais, jos pradeda atrodyti kaip išraustos statybvietės – vien vizijos ir geri norai, o aiškaus apsisprendimo, kas, kodėl ir kaip bus statoma, nėra“, – sakė D.Grybauskaitė.
Prezidentė tvirtino matanti ir vertybinio nenuoseklumo, kai daugumai, deklaruojančiai kovą su korupcija, pritrūko valios užkardyti korupcijos landas savivaldos vidaus sandoriuose ir principingai įvertinti Seimo nario Artūro Skardžiaus veiklos aspektus.
Trečiadienį sueina lygiai metai, kai pradėjo dirbti „valstiečių“ deleguoto premjero S.Skvernelio Vyriausybė.