„Tikrai yra profesionalus žmogus (B.Markauskas – BNS), daug metų dirbantis šiame sektoriuje. Tikrai yra padaręs proveržį atskiruose sektoriuose – kooperatinių idėjų propagavimą. Žmogus, socialiai atsakingas – gynęs žemdirbių teises. Tas teistumas atsirado nuo tos labai senos istorijos, kai žemdirbiai buvo įspausti į kampą ir užsiėmė, mano galva, neteisėta veikla – kelių blokada“, – 15min konferencijoje kalbėjo buvęs vidaus reikalų ministras S.Skvernelis.
Anot jo, B.Markausko teistumas teisiniu požiūriu jau yra išnykęs, todėl problemos nebėra, tačiau S.Skvernelis pripažino, kad šią istoriją reikės įvertinti.
B.Markausko teistumas teisiniu požiūriu jau yra išnykęs, todėl problemos nebėra, tačiau S.Skvernelis pripažino, kad šią istoriją reikės įvertinti.
„Iš teisinės pusės pažiūrėjus – teistumas yra išnykęs. Problemos kaip ir nėra, bet tą istoriją reikia įvertinti, jei jis bus kandidatas. Reikia ir man įvertinti, ir prezidentė turės vertinti tą istoriją, kuri iš teisinės pusės kliūčių nesukelia, ar jis gali eiti tas pareigas.
Man atrodo, tai nėra ta istorija, kada galima sakyti, jog teistas už gerus darbus. Šiuo atveju yra tam tikra pozicija, kuri galėjo būti interpretuota vienai ar kitaip. Buvo ir administracinė atsakomybė.
Šiandien įvertinus visas aplinkybes ir senatį, aš nemanyčiau problemos“, – sakė S.Skvernelis, kuris 2003 metais buvo Lietuvos policijos eskortavimo rinktinės komisaras, o beveik po dešimtmečio tapo policijos generaliniu komisaru.
Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamento direktorius Rimvydas Pilibaitis BNS sakė, jog teistumas išnyksta per 1-10 metų, priklausomai nuo nusižengimo masto. Todėl, pasak jo, B.Markausko teistumas yra pasibaigęs, ir tai formaliai netrukdo eiti ministro pareigų.
Į Seimą kartu su „valstiečiais“ išrinktas B.Markauskas BNS sakė tikįs, jog Dalia Grybauskaitė pritars jo kandidatūrai į žemės ūkio ministrus.
„Visai neseniai kalbėjome apie tą teistumą. Saulius (Skvernelis – BNS) prisimena tuos įvykius, nes dirbo policijoje. Aš manau, kad tai teisingas vertinimas, nes protesto akcijų metu buvau vienas iš 10 tūkst. žemdirbių, o aš visą gyvenimą turėjau aktyvią pilietinę poziciją, todėl buvau vienas iš protesto vadovų. Bet aš sakau, kad to nesigailiu. Jeigu šiandien vyktų tokia akcija, tai baudžiamųjų bylų nebūtų. (...) Objektyviai vertinant, nemanyčiau, kad tai bus problema. Bet neaišku, kaip prezidentė pažiūrės į tą teistumą“, – kalbėjo B.Markauskas.
„Kai yra kalbama apie nepriekaištingą reputaciją, tai ji turi būti nepriekaištinga, bet klausimas, ar prezidentė į bylą pažiūrės formaliai, ar bus vertinamas bylos pobūdis. Jeigu formaliai, tai viskas aišku, jei įvertins pobūdį, tai gali būti ir teigiamas sprendimas“, – pridūrė jis.
B.Markausko teigimu, jeigu pastaruoju metu būtų kilę didesni žemdirbių protestai, jis vėl būtų stojęs ginti jų teisių. Bet būdamas ministru, tokiu atveju jis aktyviau komunikuotų su ūkininkais.
„Taip, aišku. (prisijungčiau prie protesto – BNS). Galbūtt tai būtų kitokia forma, nes yra jau sukaupta patirtis. Tada viskas kitaip buvo. Gal taktika būtų kitokia. Manau, paskutinės žemdirbių akcijos buvo reikalingos. Manau, kad yra net tik ministerijos, bet ir Vyriausybės bendra problema, kad mažai bendraujama su visuomene. Ministerijoje daug kalbama, kad žemdirbiai dalyvauja sprendimuose, bet iš tiesų taip nėra. Mano pagrindinis tikslas – labai atvirai visą laiką kalbėti ne tik su žemdirbiais, bet ir perdirbėjais. Reikėtų visada įtraukti socialinius partnerius į sprendimų priėmimą. Tie nepasitenkinimai dažnai būna, kai nėra aiškumo, kodėl priimami sprendimai“, – sakė buvęs Žemės ūkio rūmų pirmininkas.
Ūkininkai, reikalavę didesnės piniginės paramos žemės ūkiui, 2003 metų gegužę blokavo kai kuriuos kelius į Latviją ir Lenkiją bei automagistralę prie Klaipėdos. Blokadą žemdirbiai nutraukė, tik gavę Vyriausybės pažadą skirti pieno gamintojams 56 mln. litų.
2004 metų rugsėjį teismas Pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkui B.Markauskui skyrė 60 parų arešto, atidedant bausmę vieneriems metams. Kartu buvo nuteisti 4 ūkininkai.
Tačiau 2013 metų pabaigoje Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė, jog bausmė buvo neproporcinga, nes demonstracija vyko be smurto, tuo pat metu vykstant žemdirbių deryboms su Vyriausybe. Vyriausybei sprendimą apskundus, 2015 metais to paties teismo Didžioji kolegija pakeitė sprendimą ir paskelbė, kad Lietuva turėjo teisę nubausti ūkininkus areštu.