„Jeigu Seime bus priimti kitokie sprendimai, nei mato ir įsivaizduoja Vyriausybė, tada, ką gi, esame demokratinė valstybė – ta Seime susiformavusi dauguma turės prisiimti politinę atsakomybę už esminės intervencijos į reformų paketą pasekmes (...) Jeigu Seimas priimtų sprendimus, kuriems nepritars Vyriausybė, tikrai gali būti keliamas klausimas, ar Seimas tebepasitiki Vyriausybe. Nenorėčiau prisiimti atsakomybės ir dalyvauti netinkamuose procesuose,“ – interviu „Verslo žinioms“ sakė S.Skvernelis.
Premjeras neatmetė galimybės, kad paramos reformoms teks ieškoti ir opozicijoje.
„Pirmiausia kalbu apie konstruktyvias frakcijas, pavyzdžiui, Lenkų rinkimų akciją ar „Tvarkos ir teisingumo“ daugelį atstovų Seime, išskyrus galbūt tik šios partijos pirmininką (Remigijų Žemaitaitį – BNS). Diskutuoti bus galima ir su Liberalų frakcija“, – interviu teigė S. Skvernelis.
Paklaustas, ar dėl pasiūlytųjų reformų paketo sutaria su didžiausios Seime Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnu Ramūnu Karbauskiu, premjeras atsakė, kad jiedu randa sutarimą „praktiškai visais klausimais“. Tuo metu savo bendravimą su prezidente Dalia Grybauskaite premjeras apibūdino kaip dalykišką ir konstruktyvų.
BNS primena, kad Vyriausybė trečiadienį galutinai patvirtino mokesčių ir pensijų reformas numatančias įstatymų pataisas.
Vyriausybė žada didinti neapmokestinamas pajamas, sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, mažinti socialinio draudimo įmokas ir įvesti „Sodros“ įmokų lubas, o bazinės pensijos mokėjimą perkelti į valstybės biudžetą.
Taip pat siūloma nutraukti „Sodros“ įmokas į antros pakopos pensijų fondus. Juose norintis kaupti darbuotojas turės mokėti 4 proc. atlyginimo, o valstybė ir toliau prisidės 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Žadama nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinti antrąjį ir tolesnius vieno žmogaus būstus.
Tikimasi, kad siūlomi pakeitimai įsigalios nuo kitų metų pradžios.
