– Labai daug diskusijų sukėlė Rūtos Vanagaitės pasisakymai apie tai, kad Lietuvos partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas neva buvo KGB agentas ir kad vienintelis būdas stabdyti emigraciją bei išsaugoti Lietuvą, jos teigimu, yra toks, kad Lietuvą turėtų okupuoti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Kiek anksčiau dizaineris Juozas Statkevičius Rusijos portalui „Sputnik“ teigė, kad niekas nepasikeis, kol nepasikeis visa valdžia, įskaitant ir prezidentę. Kokių minčių jums sukelia tokie pasisakymai?
– Tokių pasisakymų vis pasirodo ir mes turime suprasti, kad jie labai aiškiai panaudojami mūsų didžiojo kaimyno. Žinoma, kiekvienas žmogus turi teisę į nuomonę, gali laisvai ją reikšti, bet tada prasideda įvairios interpretacijos, tuo pasinaudojama.
Gaila, kad atsiranda tokių žmonių, kurie yra pakankamai išsilavinę, bet bando neigti istorinius faktus arba, nebūdami istorikais, bando į vieną ar kitą faktą pažiūrėti grynai iš literatūrinės pusės. Dėl to tenka tik apgailestauti. Bet esame demokratinė valstybė, žmonės savo nuomonę pareiškė, o mūsų reikalas įvertinti ir paskleistus melagingus teiginius paneigti.
– Dar viena tema, sulaukusi didelio atgarsio – apklausos duomenimis, visam laikui iš Lietuvos išvykti norėtų kas trečias moksleivis, šiuo metu lankantis 9–12 klasę. Kaip jums atrodo, kas blogai Lietuvoje, kad kas trečias moksleivis nemato čia savo ateities?
– Pirmiausia – mūsų nusiteikimas. Be to, ir viešoje erdvėje, pasisakymuose, diskusijose mes patys propaguojame, išaukštiname emigraciją, rodome ją kaip vienintelę išeitį, rodome sėkmės istorijas, bet nerodome emigracijos tamsiosios pusės. Ir moksleiviams atrodo, kad Lietuvoje, norint užsidirbti, dirbti reikia sunkiai, o užsienyje labai paprasta, nes ten jų laukia, sudaromos išskirtinės sąlygos.
Dirbti reikia visur, užsidirbti galima ir Lietuvoje, juo labiau ne minimalų atlyginimą, todėl mes turime susitelkti į smegenų plovimo propagandą ir parodyti, kad nėra emigracija gėris, o Lietuvoje yra visos sąlygos dirbti, užsidirbti ir gyventi. Žinoma, yra žmonių, kurie norės išvažiuoti, įgyti patirties, studijuoti. Stabdyti ir kažkaip tam priešintis nereikia, nes tokie žmonės sugrįžta. Svarbiausia, kad jie studijuoja, įgyja patirties, net užsidirba tam tikrą pradinį kapitalą ir grįžta į Lietuvą, kad toliau sėkmingai dirbtų, kurtų verslą.
Parodomieji dalykai yra tada, kai mes, įsijungę bet kurį kanalą, galime pamatyti, kaip aukštinama emigracija, kaip Lietuvoje viskas blogai, o žmonės gauna tik minimalų atlyginimą.
– Pirmadienį pristatytos geriausios iniciatyvos, kurios turėtų padėti susigrąžinti emigrantus. Ar tai nėra tik parodomieji gražūs, bet nelabai veikiantys dalykai?
– Parodomieji dalykai yra tada, kai mes, įsijungę bet kurį kanalą, galime pamatyti, kaip aukštinama emigracija, kaip Lietuvoje viskas blogai, o žmonės gauna tik minimalų atlyginimą. Svarbūs tokie pavyzdžiai, kaip Backto.lt, – Lietuvos verslo atstovai važinėja, rodo sėkmingai dirbančias Lietuvos įmones ir nekalba apie minimalų atlyginimą. Tai – labai konkretūs, realūs dalykai, kad žmonės pamatytų, kaip šalis pasikeitusi ir kokia reali situacija. O ne vien tik mūsų aimanos ir grauduliai gali padėti suvaldyti šią situaciją.
– Negi jums atrodo, kad problema – tik žiniasklaidos kuriamas turinys ir teigiamas emigracijos parodymas?
– Ne tik tai. Žinoma, tai viena iš sudėtinių dalių. Iš tikrųjų yra žmonių, kurie negali ir nesugeba dėl įvairių objektyvių priežasčių čia įsitvirtinti, todėl bando laimės ieškoti kitur. Taip yra visur, taip buvo ir Lietuvoje visais laikais, kai buvo galimybė išvažiuoti. Yra ir gana didelė socialinė atskirtis, todėl mes stengiamės, kad kitų metų biudžetas būtų skirtas socialinės atskirties mažinimui.
Yra problemų, susijusių ir su švietimo kokybe, todėl daroma švietimo reforma, kad mūsų jaunuoliai tą kokybę galėtų gauti čia, o ne ieškotų laimės kitur. Yra ir socialinio teisingumo trūkumas, politinė korupcija. Yra daug dalykų, kurie lemia tai, kad žmonės išvažiuoja. Bet piešti vien juoda arba balta tikrai nereikėtų.
– Kalbos apie žmones, kurie galbūt norėtų sugrįžti į Lietuvą, susijusios su dvigubos pilietybės klausimu. Kokia tikimybė, jūsų manymu, kad pavyks referendumas?
– Konstitucinis teismas aiškiai pasakė, kad vienintelis kelias čia – referendumas. Mes, kurie tikime, kad dviguba pilietybė reikalinga, privalome jį organizuoti ir padaryti viską, kad tai įvyktų. Pirma sąlyga, kad referendumas įvyktų, yra reikiamas dalyvaujančių asmenų skaičius. Tai bus didelis iššūkis, bet jei norime išsaugoti išvykusius, užsienyje įsikūrusius žmones, kurie nenori prarasti emocinio ar teisinio ryšio su Lietuva, turime susitelkti ir padaryti, kad referendumas įvyktų.
– Ką žadama daryti, kad referendumas vyktų? Užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai bijo, kad jis neįvyks ir durys bus uždarytos.
Jei žmonės dalyvaus taip pat „aktyviai“, kaip dalyvauja rinkimuose, referendumas neįvyks.
– Neužtenka baimės jausmo, reikia, kad atvyktų reikiamas skaičius žmonių. Didelė problema bus su tais, kurie jau išvykę. Jei žmonės dalyvaus taip pat „aktyviai“, kaip dalyvauja rinkimuose, referendumas neįvyks.
Reikia telkti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje esančius žmones. Dirbame su užsienio lietuviais, jų bendruomenėmis, kad pakankamai daug žmonių susirinktų, ateitų į referendumą. Turime įtikinti žmones, kad to reikia – kad būtų ne tik dalyvaujantys, bet ir balsuojantys už dvigubą pilietybę. Tai rimtas darbas, greičiausiai galėsime tai įvykdyti 2019 m. Kalbant apie šio Konstitucinio straipsnio pakeitimą, negalima kaitalioti įstatymo ir daryti kortelės pakeitimų.
– Dar viena tema – Gedimino kalnas. Be paliovos lyja ir kalnas slenka. Kas yra atsakingas už kalną?
– Už kalną atsakinga Kultūros ministerija. Darbai, kurie pradėti ir vykdomi, tikrai garantuoja, kad didelių katastrofų nebus. Kalnas toliau tikrinamas ir daroma viskas, kad jis galėtų peržiemoti iki antrojo etapo pavasarį. Tos kalno nuošliaužos paviršinės ir realios grėsmės kalnui nekelia.
– Tai jūs galite užtikrinti, kad kalnas liks?
– Galiu užtikrinti, kad kalnas liks.
Galiu užtikrinti, kad kalnas liks.
– Lietus daug problemų kelia žemės ūkiui, sakoma, kad negalima tiesti kelių, išvežti miško. Ar jau skaičiuota, kiek stichija sukėlė žalos?
– Žemės ūkio sektorius žalą skaičiuoja. Yra tikrai realios galimybės, kad ji bus kompensuota, bent jos dalis. Kreiptasi į Europos Komisiją, ties šiuo klausimu darbuojasi Žemės ūkio ministerija. Kiekvienas sektorius turėtų įvertinti, kokius nuostolius patiria dėl gausaus lietaus.
– Jau šį vakarą išvykstate į Suomiją, į Šiaurės ir Baltijos šalių premjerų susitikimą. Jame tikimasi susitarimo dėl energetikos projektų. Kokių būtent projektų?
– Ne tik energetikos projektų. Tai tik vienas iš kelių klausimų. Taip pat bus kalbama apie regioninį bendradarbiavimą, hibridines grėsmės, kibernetinį saugumą, Jungtinių Tautų reformą, transatlantinius santykius ir t. t.
Tai tradicinis Šiaurės ir Baltijos šalių ministrų pirmininkų susitikimas, kur bus aptariami šiam regionui svarbūs klausimai. Lietuvai svarbus energetinis saugumas, bus kalbama apie Lietuvos tinklų sinchronizaciją, dujų rinką, elektros jungtis.
– Artėja atkurtos valstybės šimtmetis, renkamos idėjos Lietuvai. Ar turite kokią idėją Lietuvai?
– Aš tikrai turiu idėjų, ir ne vieną. Kol kas nenoriu jų viešinti. Pagrindinės idėjos sudėtos į mūsų vyriausybės programą, jas reikia gyvendinti.
Man būtų keista, jei ministras pirmininkas, atsakingas už vyriausybės veiklą, pradėtų kalbėti apie idėją.
– Tai nepasakysite savo idėjos Lietuvai?
– Man būtų keista, jei ministras pirmininkas, atsakingas už vyriausybės veiklą, pradėtų kalbėti apie idėją. Idėjas realizuojame per vyriausybės programą. Kai ateis laikas, minėsime valstybės šimtmetį, bus galimybė išsakyti, ko tikiuosi, ko norėčiau palinkėti ateičiai.
– Ar paskaitote kitų žmonių idėjas? Ką manote apie jų įgyvendinimą?
– Paskaitau. Manau, kad idėjos geros, bet keliai ir būdai joms pasiekti – įvairūs ir ne tokie jau paprasti. Turėti ir pasakyti idėją lengva, gerai, kad jų yra. Tačiau idėjų realizacija gana komplikuota, nėra taip paprasta, kaip atrodo.
