– Premjere, Prezidentė nežino jūsų argumentų, ministrams jūsų sprendimas visiškai netikėtas, o štai Ramūnas Karbauskis prisipažino, kad viską žinojo. Ar tai reiškia, kad savo sprendimą su juo derinote? Gal net buvo jo pageidavimas pakeisti ministrus?
S. Skvernelis: Šiandien ryte niekas nežinojo, kokie sprendimai bus, o įvairios diskusijos dėl vyriausybės „perkrovimo“ vyko ne pirmą ir ne antrą savaitę. Aš tai planavau galbūt po prezidento rinkimų, kadangi vyriausybė turės grąžinti įgaliojimus. Tačiau situacija tokia, kad reikia imtis stiprių, ryžtingų sprendimų. Jie buvo padaryti. Manau, visoms šioms sritims reikia „perkrovimo“, impulso. Sritys nėra paprastos, dar kol kas pareigas einantys ministrai stengiasi, nemažai padarė. Labai skirtingas, aišku, tas rezultatas, kalbant apie šias ministerijas, tačiau kartais tokie dalykai yra neišvengiami. Vyriausybės įstatymas tą numato, ir aš, kaip ministras pirmininkas, šia savo teise pasinaudojau.
– Tai ponas R.Karbauskis nežinojo? Jie be reikalo pasiskelbė, kad viską žinojo?
S.Skvernelis: Frakcijose buvo įvairiausių pokalbių, apie vieną personaliją, apie kitą personaliją, bet ryte priimti sprendimai yra mano.
– O kada Jūs pats sau pasakėte, kad taip bus?
S.Skvernelis: Turbūt dabar jau nereikia detalizuoti, kada tai pasakiau, valandą anksčiau ar vėliau...
– Ar tai buvo vakar vakaro ar šio ryto sprendimas?
S.Skvernelis: Nenoriu to detalizuoti, tai buvo brandintas sprendimas, šį rytą įgyvendintas.
– Premjere, dar vienas ministras – vyriausybė sugriūva, ir Jūs tampate tokiu premjeru su aureole, galite į rinkimus žygiuoti su labai teigiamais balais.
S.Skvernelis: Jūs klystate, aš nebijau tų skaičių, jei dar ministras, nors nėra planuojama artimiausiu metu kažko keisti... Jeigu keistųsi, tiesiog reikėtų Seime vėl įgyti pasitikėjimą, kitaip sakant, reikėtų grąžinti įgaliojimus, ir būtų balsavimo procedūra. Aš jos tikrai nebijau, net neabejoju, kad, tokiai situacijai esant, ši Vyriausybė turėtų daugumą, ir manau, kad tai pavyks labai gerai parodyti, kada reikės priimti svarbiausią šių metų teisės aktą – valstybės biudžetą.
– Premjere, dėl švietimo ministrės tarsi viskas yra aišku, o kas atsitiko su kitais dviem ministrais, iš tiesų ir jie patys nežino, ir prezidentė nežino. Jūs nelabai aiškiai pasakėte, kas vis dėlto atsitiko. Gal jūs galite įvardyti labai konkrečiai, kodėl, pavyzdžiui, neliko kultūros ministrės?
S.Skvernelis: Visos priežastys šiandien, ryte, buvo įvardytos ministrams. Dar kartą pabrėšiu...
– Jos jiems įvardytos, bet jūs mums įvardykit viešai, kad mes irgi žinotume.
S.Skvernelis: Prieš tai pasakiau: manau, reikalingi nauji impulsai, nauji žmonės šiose ministerijose, kad būtų vėl užsuktas tas smagratis, kuris galbūt iš pradžių sukosi, bet po dvejų metų jis pradėjo stoti, braškėti ir kartais skleisti nelabai gerus garsus.
– Kitaip sakant, nesusitvarkė su savo pareigomis nei vienas, nei kitas ministras?
S.Skvernelis: Nenorėčiau detalizuoti tokių dalykų, kad nesusitvarkė, – aš tikrai jais pasitikiu. Buvo pasitikėjimo nepraradę žmonės, tačiau dar kartą pabrėžiu: yra praktika tokia, ji yra taikoma, ir šioje vietoje įstatymai numato, o pasinaudoti tokia galimybe... Visi tą puikiai žino, buvo apie tai ne kartą kalbėta, kokie yra iššūkiai, ką reikia daryti.
– Jūs ne kartą jai sakėte, bet ji neįgyvendino to, ko jūs prašėte?
S.Skvernelis: Dabar nekalbu apie vieną ministrą, aš kalbu apie tris ministrus ir tikrai manau, kad turi būti kasdieninis labai intensyvus darbas. Jie tai stengiasi daryti, bet kartais reikia pokyčių ir komandose, ir pačiose ministerijose, kad būtų pasiekti tikslai, kas numatyta Vyriausybės programoje.
– O tai, kad švietimo ir mokslo ministrė vis dėlto aiškiai nesugebėjo suvaldyti situacijos savo srityje ir savo pačios ministerijoje, ir tai paskui sujudino medikus ir kai kurių kitų profesijų atstovus... Jeigu to nebūtų atsitikę, jei nebūtų prisijungusių kitų profesijų atstovų, ar vis tiek būtumėte atstatydinęs šią ministrę? Ar tai tiesiog paskatino tai greičiau padaryti?
S.Skvernelis: Tikrai nesiečiau su kažkokiomis akcijomis. Ministrė padarė tai, ko nepadarė nė vienas švietimo ministras, – pradėjo šias pertvarkas tokiose srityse, kurios labai jautrios, paimkime ar aukštąjį mokslą, ar profesinį rengimą ir prisiminkime, kokia buvo netvarka, kada mirusios dūšios buvo mokomos arba tie patys kolektyvai dėstytojų mokėsi profesinėse mokyklose po keletą programų, arba tie patys moksleiviai – daugybę tokių klausimų galima paminėti. Lygiai tas pats yra su viduriniu mokslu.
Tie pokyčiai buvo reikalingi, ir nelabai kas būtų ryžęsis tokius sprendimus priimti. Tačiau kada dirbi, yra daromos klaidos – tai natūralu, nieko nedarantys ir tai sugeba iš nieko nedarymo klaidų ir problemų prisidaryti. Tai buvo labai stiprūs pokyčiai, jie bus tęsiami. Noriu pabrėžti, kad nepriklausomai nuo to, koks ministras būtų, tą darbą turės tęsti. Šioje situacijoje tikrai atsirado labai didžiulė įtampa bendruomenėje, įvairiausiose srityse, ir ministrė tiesiog pateko į tam tikro scenarijaus vykdymo vagas. Ministre bandė pasinaudoti, bandė pažeminti ir žemino iš tikrųjų...
– Bet, premjere, jūs galėjote imtis iniciatyvos, Jūs matėte, kad ji nesuvaldo situacijos. Sakote, kad dirbo gerai, kad reformos bus tęsiamos...
S.Skvernelis: Nėra taip, kad ji nesuvaldė situacijos. Tu gali situaciją suvaldyti tuomet, kada bendrauji, kalbiesi su žmonėms, kurie nori vienas kitą išgirsti. Yra, kaip minėjau, su visomis profesinėmis sąjungomis, išskyrus vieną, pasirašyta kolektyvinė sutartis. Tai irgi nebuvo lengva. Numatytas ilgalaikis švietimo sistemos finansavimas – iki 2022 m. siekti 6 proc. BVP.
– Bet jeigu ši ministrė, sakote, nesusišnekėjo su profsąjunga, tai kaip su kitomis susišnekės?
S.Skvernelis: Galbūt to įelektrinimo yra tiek daug, kad pradėjo kitaip žiūrėti – jau ne kaip į Švietimo ir mokslo ministerijos teikiamus aktus, įstatymus, bet per tam tikrą personalinę prizmę. Tai nėra gerai, ir aš dėkoju ministrei, ji atlaikė tokį išbandymą, kur, ko gero, retas vyras atlaikytų.
– Mokytojai sako, kad nesitrauks, sėdės nors iki Kūčių. Ką jūs ketinate daryti?
S.Skvernelis: Mes šiandien padarėme viską, ką buvo galima padaryti. Mes pakvietėme visas profesines sąjungas. Toms, kurios pasirašė kolektyvinę sutartį, pasiūlyta pasirašyti protokolą dėl etatinio apmokėjimo tobulinimo, su visų jų siūlymais yra sutikta. Toliau dėl finansavimo noriu paminėti, kad švietimo sričiai yra 2,2 mlrd. eurų, beveik pusė milijardo yra vien atlyginimams. Beveik 190 mln. eurų per paskutinius 2 metus 23 proc. mokytojų atlyginimas didėja.
– O 20 proc. didės tiems, kurie dabar prašo?
S.Skvernelis: Nedidės. Supraskite, ko yra prašoma. Dabar mes turime puikią laidą „Dienos tema“. Jūs keturi ją vedate.
– Penkiese.
S.Skvernelis: Penkiese. Tai jeigu LRT televizija šios laidos vedimui skiria 1 000 eurų, grubiai sakau, o ją vedate penkiese, turbūt tą 1 000 eurų dalijatės iš penkių. Ar Jūs norėtumėte, kad penkiese gautumėte po 100 eurų? Noras yra labai geras, ir finansiniai siūlymai yra 300 mln. eurų, ir šiandien visi puikiai žino, ir ponas A. Navickas žino, kad tai yra neįgyvendinama.
Vyriausybės posėdyje aiškiai pasakyta. Su tomis profsąjungomis, kurios kalbėjo, jau pasirašė kolektyvinę sutartį. Mes šiandien suradome galimybę anksčiau vienais metais didinti arba artinti ikimokyklinio ugdymo specialistų atlyginimus prie mokytojų – tai buvo numatyta sutartyje 2020 metais, mes darome jau pirmą žingsnį kitais metais. Tos papildomos lėšos nėra didelės, bet vis tiek buvo rastos. Be to, noriu pasakyti, kad mokytojams algos didės ir be numatytų 23 proc. Dar didės atlyginimai pagal darbo užmokestį nuo 14 iki beveik 60 eurų.
– Bet tai, ką jūs sakote, mokytojų netenkina. Jie sako, kad niekur neis ir sėdės iki Kūčių. Ką jūs darysite?
S.Skvernelis: Tai yra pozicija, kurios esmė – iškelti neįgyvendinamus reikalavimus, užsispirti ir liepti sunešioti nesunešiojamas kurpaites. Šiuo atveju mūsų tikslas dabar yra apsaugoti vaikus bei tėvus ir atkurti ugdymo procesą. Noriu pabrėžti, kad mokyklų steigėjai yra savivaldybės, ir jos pavaldžios savivaldybių švietimo skyriams.
Dėl to mes, nieko nelaukę, nors pokalbiai buvo, kreipsimės į savivaldybes, į merus, kad būtų atkurtas ugdymo procesas, naudojamos lėšos papildomai skatinti mokytojus, kurie dirba ir dirbs, sakykime, ne savo darbą, bet pavaduojantį ar pakaitinį – naudoti tuos atlyginimus, kurie dabar yra nepanaudojami dėl streiko, ir ieškoti būdų ne jungti mokyklas, o moksleivius perkelti į tas mokyklas, kurios nestreikuoja. Bet pabrėžiu: tai yra savivaldybės mero, tarybos atsakomybė.
Mes dedame didelius finansus ir dar juos didiname – visa, kas nuo valstybės priklauso. Duodame įrankį savivaldybėms, kad tikrai ugdymo procesas būtų sklandus. Naudodamasis proga, prašau mokytojų grįžti į klases. Mes šiandien sutarėme parengti ilgalaikę strategiją dėl viešojo sektoriaus finansavimo artimiausiais metais, kviečiame profesines sąjungas kartu dalyvauti – tą tikrai padarysime dar iki pavasario sesijos, ir tvarus dokumentas bus pateiktas.
– Premjere, dabar supratau taip: tų 20 proc. nebus, tegul jie reikalauja, kiek nori, ir tų 300 mln. taip pat nebus. Ar mokytojams bus kompensuotos streiko dienos?
S.Skvernelis: Tikrai ne, nes ponas A.Navickas, paskelbdamas apie streiką, garantavo, kad visiems mokytojams profesinės sąjungos sumokės. Tuos pažadus, kuriuos duoda, reikia vykdyti.
– Jūs manote, kad jis turi iš ko mokėti?
S.Skvernelis: Jeigu jis sakė, kad apmokės, vadinasi, turi iš ko mokėti.
– Bet vyriausybė tikrai ne?
S.Skvernelis: Tikrai ne.
– Visiems vis tiek neaišku, kodėl, pavyzdžiui, išliko ministras L. Kukuraitis. Taip pat dideli mitingai dėl Vaiko teisių reformos. Ta pati Žaliųjų frakcija bando siūlyti atšaukti buvusią pataisą, ir šis ministras tarsi išlieka – kodėl?
S.Skvernelis: Tie procesai susiję su daugeliu sričių. Tai yra ne tik vaiko teisių apsauga, sričių yra be galo, tvarkomasi daug ir kokybiškai. Jūsų paminėta vaiko teisių apsauga. Yra atskirų Seimo frakcijos narių siūlymai. Vyriausybė ir, manau, Seimo dauguma laikysis pozicijos, kad nebus leista vėl grįžti atgal, įteisinti proporcingą smurtą prieš vaikus, tačiau vaikų paėmimas bus kaip kraštutinė priemonė, bus teikiama visa pagalba pirmiausia šeimoms.
Tai yra numatyta ir kitų metų biudžete, pakankamai žymus finansavimas, kaip ir vaiko teisių apsaugos specialistų, institucijų. O tos dvi grupės... Galbūt viena nori žiūrėti šiek tiek atgal ir mano, kad proporcingas smurtas gali būti naudojamas. Kiti mano, kad ne. Aš manau, kad mes turime padaryti, jog šeimos būtų apsaugotos, vaiko interesai pirmoje vietoje, kad paėmimas per prievartą būtų tik kraštutinis atvejis, ir tai būtų išimtinė priemonė. L. Kukuraitis šias pataisas pristatė...
– Ir jis išliks? Jam negresia šių ministrų likimas?
S.Skvernelis: Matote, kiekvienas ministras, kaip ir ministras pirmininkas, dirbdamas žino, kad, atėjęs ryte į darbą, jis neturi garantijos, jog tą darbą pabaigs būdamas toje pačioje pozicijoje – toks visų politinio pasitikėjimo pareigūnų likimas.
– Pakalbėkime apie tuos, kas gali būti kandidatais. Ar gali, pavyzdžiui, švietimo ir mokslo ministru tapti Mindaugas Puidokas, kuris sakė, kad galėtų tą daryti? Arba, pavyzdžiui, Jūs įsivaizduojate kultūros ministro pozicijoje Kultūros komiteto pirmininką R.Karbauskį?
S.Skvernelis: Visko gali būti, bet, manau, vėlgi aš kol kas apie tai tikrai negalvoju, tik šiandien pradėjau galvoti, ir vis tiek laikysimės principo, kad orientuotumėmės į profesionalumą. Dabar daug diskusijų, ar būtinai politikas turi būti, ar ne. Manau, darant tokias struktūrines reformas, ką paskutinius 2 metus daro Vyriausybė, tai pirmiausia yra būtinas profesionalumo kriterijus, ne politiškumo, ne partiškumo, ir atsakingai bus pasirinkti tie žmonės, kurie tikrai nebijo, svarbiausia, nebijos tęsti tuos darbus, kurie yra pradėti šiose ministerijose, ypač Švietimo ir mokslo ministerijos.
– Vadinasi, tas pats galioja ir ponui E.Jovaišai, kuris sutiko tapti ministru, jeigu Jūs sutiksite matyti jį ministru?
S.Skvernelis: Apie tai kol kas su nė vienu kandidatu nekalbėjau ir laikausi tos pačios pozicijos: pirmiausia yra procedūros, kas yra numatyta, tai yra suderinama su Respublikos Prezidente, ir tik tada pavardė yra viešinama.
– Jeigu prezidentė atsisakys atstatydinti tuos du ministrus, ar jie galės likti ir dirbti? Ką tada darysite?
S.Skvernelis: Nemanau, kad tokie sprendimai galimi, nes, kaip minėjau, tai yra numatyta mūsų įstatymuose. Trečiadienį susitinku su Prezidente, ir tie argumentai, kuriuos turi žinoti Respublikos Prezidentė, taip pat bus pasakyti.
– Jūs įtikinsite, kad tie du ministrai negali eiti pareigų? Nes dėl švietimo ir mokslo ministrės Prezidentė jau pasisakė.
S.Skvernelis: Matote, neabejojo irgi dėl švietimo ir mokslo ministrės, tai, manau, tas abejones dėl visų ministrų aš išsklaidysiu.
