Paskirtasis premjeras Vyriausybės programos pristatymą pradėjo nuo paskirtųjų ministrų pristatymo – į klausimus apie programą Seimo nariams atsako ne tik S.Skvernelis, bet ir paskirtieji ministrai.
„Deja, neturime teisingumo ministro – kol kas pristatyti negaliu“, – apgailestavo jis.
Socialdemokratai trečiadienį žada paskelbti, ką siūlys tapti teisingumo ministru vietoje liūdnai pagarsėjusio Juliaus Pagojaus, kuris ne tik netapo ministru, bet ir turėjo pasitraukti iš Vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus posto.
„Programa pakankamai didelė. Kas skaitė ir kažką norėjo atrasti – atrado, kas nenorėjo atrasti – irgi tokią galimybę turėjo“, – pastebėjo S.Skvernelis.
Jo teigimu, programa yra nuosekli, problemos sprendžiamos horizontaliuoju principu ir matomos kaip viena visuma.
Balsavimas dėl Vyriausybės programos numatomas gruodžio 13 dieną.
S.Skvernelis pabrėžė prioritetą – šeimos puoselėjimą, jo teigimu, Vyriausybės programoje numatyta visa eilė būdų kaip tai daryti. „Labai svarbios konkrečios priemonės apie visuomenės gebėjimą atpažinti smurtą, patyčias, jų netoleruoti“, – kalbėjo jis.
Sveikatos apsauga, anot S.Skvernelio, bus tobulinama radus būdus kaip efektyviai diegti ligų prevenciją, ankstyvąją diagnostiką, taip pat bus kovojama su žalingais įpročiais.
Paskirtasis premjeras paminėjo ir Lietuvos kaimą, skurdo mažinimą, darbo vietų kūrimą regionuose, užimtumo galimybes pagyvenusiems žmonėms, kovą su korupcija, ypač – skaidresnius viešuosius pirkimus.
Ne vienam opozicijos atstovui užkliuvo, kad niekur neparašyta, iš kur bus paimti pinigai Vyriausybės programoje išguldytiems dalykams pasiekti.
S.Skvernelis: „Naftos gręžinių“ – ne vienas
Liberalas Arūnas Gelūnas pastebėjo, kad tai, kas numatyta Vyriausybės programoje, kelia klausimą, iš kur bus imama lėšų įgyvendinimui.
„Gal kokį naftos gręžinį radote?“, – pajuokavo jis.
Atsakydamas liberalui S.Skvnernelis aiškino, kad tokių „naftos gręžinių“ šiuo metu Lietuvoje – ne vienas. Jis paminėjo šešėlyje esančius pinigus, viešuosius pirkimus, kai, paskirtojo ministro pirmininko žodžiais, nuperkama brangi medicinos įranga esą net neišpakuojama, nes ji pirkta tam, kad tiesiog „reikėjo“ nupirkti, nesurenkamą PVM.
„Naftos gręžinių daugiau negu reikia, juos tik reikia paimti ir eksploatuoti valstybei“, – sakė S.Skvernelis.
Kilo abejonių dėl socialinio modelio
Socialdemokratė Irena Šiaulienė teigė, kad programa jai patinka, tačiau jai kilo abejonių, ar nesiekiama stabdyti socialinio modelio, kurį ilgai kūrė mokslininkai.
S.Skvernelis jai atsakė, kad įstatymų paketas, kuris buvo atidėtas, buvo netobulas. Jis pabrėžė, kad atlikus darbus per pusmetį bus pasiekta, kad įvyktų tikra struktūrinė reforma.
„Tas socialinis dialogas, kurį paskirtoji Vyriausybė vykdo tiek su profsąjungomis, tiek su visomis verslo asocijuotomis struktūromis, leidžia teigti, kad po pusės metų mes turėsime visiškai kitokį socialinį modelį ir Darbo kodeksą“, – sakė jis.
Opozicija pasigedo konkretumo
Liberalo Kęstučio Glavecko skaičiavimais, šios programos įgyvendinimui reikia 1 – 1,5 mlrd. eurų. Jis teiravosi, kada bus aišku, iš kur bus paimta tiek pinigų.
S.Skvernelis kaip vieną pinigų šaltinių paminėjo šešėlio mažinimą. „Toliau – vogimo problema, tikslas ne kad mažiau vogtų, o kad nevogtų. Viešieji pirkimai, ekonomikos skatinimas, eksporto skatinimas yra tie šaltiniai“, – vardijo jis.
Konservatorius Mykolas Majauskas pastebėjo, kad programoje nėra skaičių – neaišku, kaip Vyriausybė matuos savo progresą.
„Vyriausybės programos metodikos, kaip ji turi būti parengta, nėra. Mes pasirinkome tokį modelį“, – paaiškino S.Skvernelis. Jo teigimu, vėliau bus parengtas programos įgyvendinimo priemonių planas, kuriame bus nurodyti aiškūs skaičiai.
Irena Degutienė pastebėjo, kad siekiai numatyti teisingi, tačiau neaišku, iš kur valdantieji tam ims pinigų. Be to, anot konservatorės, nekalbama apie investicijų pritraukimą, o pareiškimai Vyriausybės programoje – deklaratyvūs.
„Siekiai yra geri, kadangi mes dirbame kaip komanda, reikės kartu nuspręsti, susidėlioti prioritetus dėl lėšų skirstymo. Laukia rimta viešųjų finansų reforma, tai yra šaltinis – yra daug sričių, kur lėšos naudojamos neefektyviai. Numatyta sisteminė mokestinė reforma – tai irgi vienas iš valstybės išteklių, ir numatyta regioninė plėtra“, – vardijo paskirtasis finansų ministras Vilius Šapoka.
Jį papildydamas S.Skvernelis skaitė Vyriausybės programos dalį apie investicijų pritraukimą.
Ingrida Šimonytė prašė konkrečiai pasakyti, kokie mokesčių pakeitimai laukia.
Paskirtasis finansų ministras Vilius Šapoka atsakydamas teigė, kad yra keletas sričių, kuriose iš pradžių bus įvertinama situacija, ir tik tada numatomos priemonės. Jis paminėjo visų mokestinių lengvatų įvertinimą, mokesčių, kurie taikomi darbuotojui ir darbdaviui konsolidavimą.
LLRA-KŠS atstovai supyko dėl vaiko pinigų
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškųjų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovė Rita Tamašunienė S.Skvernelio teiravosi apie vaiko pinigus – ar nereikėtų daryti taip, kad po vaiko gimimo būtų skiriama šeimai konkreti suma, nes dabar esą visuomenė nesupranta sistemos, kaip vaiko pinigai apskaičiuojami, vertinant neapmokestinamą pajamų dydį.
„Sakyti, kad paramos nėra šiandien, negalime. Reikia įvertinti mūsų finansines galimybes, tikslas išlieka – surasti mechanizmą, kad vaiko pinigai būtų tikslingai išnaudoti, o ne kitiems dalykams“, – teigė paskirtasis premjeras.
Jei sugebėsime rasti pinigų, bus 60 eurų. Geriau pasiekti neužsibrėžus, negu užsibrėžti, ir nepasiekti.
Tai pačiai partijai priklausantis Jaroslavas Narkevičius pabrėžė, jog valdantieji anksčiau žadėję, kad vaiko pinigai pasieks 60 eurų, dabar apie šią sumą nebekalba.
„Ar jūs nežadate atsisakyti programinių nuostatų, kurias deklaravote rinkėjams?“, – klausė jis.
S.Skvernelis sakė, kad nuo 2018 metų planuojama vaiko pinigus paauginti, tačiau kiek – dar sunku pasakyti, nes tai priklausys nuo ekonominės situacijos.
„Jei sugebėsime rasti pinigų, bus 60 eurų. Geriau pasiekti neužsibrėžus, negu užsibrėžti, ir nepasiekti“, – aiškino jam S.Skvernelis.
Paskirtasis ministras pirmininkas pabrėžė, kad krepšelių sistema kaimo mokyklose akivaizdžiai nepasiteisino, todėl šioje srityje numatoma pakeitimų.
Paskirtoji švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sakė, jog krepšelio panaikinimas negali būti vienintelis instrumentas, sprendžiant švietimo finansavimo problemas.
Liberalas Gintaras Steponavičius teiravosi, ar bus naikinamas 15 eurų dydžio krepšelis popamokiniam ugdymui.
S.Skvernelis sakė, kad 15 eurų skyrimas popamokinei veiklai yra parama tiems, kurie gali sau leisti 40-50 eurų skirti. Tačiau tiems, kurie to negali sau leisti, 15 eurų nieko gero esą neduoda. S.Skvernelis sakė, kad reikia galvoti, kaip pasirūpinti visų vaikų užimtumu.
Liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen paskirtojo premjero teiravosi apie Vyriausybės programoje numatytas nuostatas saugoti gyvybę nuo jos atsiradimo ir pasiryžimą peržiūrėti Švietimo ir mokslo ministerijos parengtą lytiškumo ugdymo programą taip, kad lytiškumo ugdymas mokyklose remtųsi prigimtinio lytiškumo, skirto meilei išreikšti ir gyvybei pradėti, samprata ir būtų nukreiptas į vyro ir moters šeimos sukūrimą (santuokos sudarymą).
S.Skvernelis tikino, kad teisės klausimuose vertybinių nuostatų sieks išvengti.
„Ne vien teise arba teisinėmis normomis galime skatinti ir reguliuoti pagarbą gyvybei, pagarbą šeimai, pagarbą santykiams šeimoje. (...) Mes pasiliekame galimybę spręsti kiekvienam tėvui arba šeimai, ugdančiai vaiką, pagal savo įsitikinimus ir jų sąžinę. Aš tikrai nemanau, kad turime labai detaliai ir aiškiai sureguliuoti įstatymiškai moralės ir vertybių klausimus“, – atsakė S.Skvernelis.
Konservatorius Vytautas Kernagis klausė paskirtosios kultūros ministrės Lianos Ruokytės – Jonsson, ar Kultūros taryba neturėtų būti pavadi Seimui.
„Ji buvo kuriama tam, kad atskirti kultūros politikos formavimą, nuo jos įgyvendinimo. Mūsų planuose to nėra, tikrai neatsiras ji Seimo žinioje kaip patariamasis organas“, – jam atsakė paskirtoji ministrė.
Kova su alkoholiu, gimstamumo didinimas
Pristačius Vyriausybės programą Seime, ją savaitę nagrinės parlamento frakcijos ir komitetai. Balsavimas dėl Vyriausybės programos numatomas gruodžio 13 dieną.
Vyriausybės programoje didžiausias dėmesys skiriamas socialiniams klausimams: parama šeimai, įvaikinimo skatinimas, vaiko teisių apsauga, kova su smurtu, gimstamumo didinimas.
Kaip rašo BNS, Vyriausybė pasiryžusi mažinti alkoholio ir tabako prieinamumą, iki 20 metų didindama amžių, kurio sulaukus galima įsigyti stipriųjų svaigalų, drausdama jų reklama, steigdama specializuotas alkoholio parduotuves.
Atsižvelgiant į šalies finansines galimybes, žadama iki liepos 1-osios 40 eurų didinti pensijas, o „Sodros“ skolą nedelsiant perkelti į valstybės biudžetą, taip sustabdant palūkanų už ją mokėjimą.
Politinės ir teisėjų korupcijos byloms tirti norima įtvirtinti ypatingojo prokuroro statusą.
Planuojama, kad už korupcinius nusikaltimus nuteistiems asmenims mažiausiai dešimt metų turėtų būti draudžiama eiti bet kokias viešai renkamas pareigas. Politinės ir teisėjų korupcijos byloms tirti norima įtvirtinti ypatingojo prokuroro statusą.
Septynioliktoji Vyriausybė taip pat žada mažinti valstybės įstaigų skaičių, Seimo rinkimus rengti metų pradžioje, įteisinti elektroninį balsavimą, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas perkelti į Kauną, neleisti parlamentarams eiti ministrų pareigų, siekti įteisinti dvigubą pilietybę.
Programoje kalbama ir apie savivaldybių teritorinio suskirstymo optimizavimą, nes Lietuvos savivaldybės esą vienos stambiausių tarp Europos Sąjungos valstybių.
