Lietuvos sutikimas priimti 1105 pabėgėlius buvo priimtas be daugumos parlamentarų, šiame procese dalyvavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, Vyriausybė ir parlamentinis Europos reikalų komitetas.
Apie Europoje vykstančią pabėgėlių krizę kiekvienas Seimo narys turi savo nuomonę, todėl ketvirtadienį buvo surengta diskusija šia tema.
Apgailestavo, kad dialogas grįstas baimėmis
Vidaus reikalų ministras S.Skvernelis pripažino, kad jam darosi baisu klausantis įsiaudrinusios visuomenės diskusijų.
Sunku suvokti, kas buvo ištransliuota savivaldybių merams, kad kai kurie jų įsivaizduoja, jog pabėgėliai pretenduos į socialines išmokas ir į socialinį būstą.
„Diskutuojame, kiek atvyks, kiek eurų jie gaus, kokiame nušiurusiame bute jie gyvens. Sunku suvokti, kas buvo ištransliuota savivaldybių merams, kad kai kurie jų įsivaizduoja, jog pabėgėliai pretenduos į socialines išmokas ir į socialinį būstą. Kokią mes žinią ištransliavome, paskelbę, kad pabėgėliai gaus išmokas, paskelbę jų dydį, bet nepasakę, iš kur jos bus gautos? Diskusijos, kad mokyklose reikės klasių, kur bus mokoma arabų kalba“, – emocingai iš Seimo tribūnos dėstė S.Skvernelis.
Jis pridūrė, kad visa tai lėmė, jog užsimezgė nesolidus, nerimtas ir baimėmis grįstas dialogas.
„Manom, kad atvyks vien teroristai, žmogžudžiai, prievartautojai, geriausiu atveju – vagys. Sunku diskutuoti, kai skelbiama, kad „Islamo valstybės“ didžiausias noras yra atvykti į Europos Sąjungą (ES), bet gal paklausykime ekspertų“, – piktinosi jis.
Priminė Zoknius, kur vietiniai mušė NATO karius
Priminęs, kad dalis visuomenės atvykus užsieniečiams baiminasi dėl savo saugumo, S.Skvernelis iškėlė klausimą, ką nuo ko reikės saugoti, bei priminė, kas periodiškai vyksta Zokniuose, kur dislokuoti NATO kariai – jie ne kartą buvo sumušti vietinių.
Pabėgėliai nėra gyvūnai, nėra statistiniai vienetai, o yra žmonės.
Ministras pabrėžė, kad svarbiausias klausimas dabar yra nustatyti tinkamus pabėgėlių atrankos kriterijus.
„Pabėgėliai nėra gyvūnai, nėra statistiniai vienetai, o yra žmonės, ir kaip valstybė pasirengusi jų priėmimui, taip formuosime įspūdį savo žmonėms ir partneriams. Sėkmės istorija šiuo klausimu ne tik Vyriausybės, Seimo, ministerijų, bet ir visos pilietinės visuomenės egzaminas“, – kalbėjo ministras.
Konservatorius Andrius Kubilius spėjo, kad Lietuvai teks priimti daugiau nei 1105 pabėgėlius, ir tvirtino, jog mūsų šalis nesugebėjo parodyti Europai, kad bus solidari sprendžiant šią krizę, nors mums Europos solidarumas yra geopolitinė vertybė.
Jei mes nesugebėsime integruoti atvykėlių, mūsų šalis susidurs su problemomis.
A.Kubilius baksnojo į tai, kad Lietuva neturi normalaus integracijos plano, o jei mes nesugebėsime integruoti atvykėlių, mūsų šalis susidurs su problemomis.
Liberalų sąjūdžio atstovas Arminas Lydeka dėstė, jog mes galime priimti pabėgėlius ne vien todėl, kad dauguma esame katalikai.
„Iš Lietuvos jau išvyko 600 tūkst. gyventojų, o mes klausiame, ar gali atvykti 1000–2000 asmenų“, – teigė jis.
A.Lydeka pabrėžė, kad mūsų šalies infrastruktūra leidžia gyventi 4–4,5 mln. žmonių, kai gyvena mažiau nei 3 mln.
Darbo partijos seniūno pavaduotojas Mečislovas Zaščiurinskas demonstravo platų mostą, iš tribūnos keldamas klausimą, kada bus įvardintos karų ir skurdo Artimuosiuose Rytuose priežastys.
Dabar labai svarbu santykis – Lietuvos pilietis ir atvykėlis.
Jo teigimu, dabar esą užmirštama, kad pasirengimas pabėgėlių atvykimui jau turėjo būti įvykęs, o dabar esą tik diskutuojama, ko reikia.
„Migracijos problema atėjo netikėtai, pasaulyje yra daugiau kaip 40 mln. pabėgėlių. Kilnus noras padėti, bet dabar labai svarbu santykis – Lietuvos pilietis ir atvykėlis“, – samprotavo jis.
