„Jeigu mes kalbame apie efektyvų valstybės įmonių valdymą, apie mūsų miškų išsaugojimą, priežiūrą, atkūrimą, depolitizavimą, skaidrių valdybų paskyrimą ir skaidrų vadovų atrinkimą, tai nepritarti tokiems tikslams nėra jokio argumento. Aš manau, kad (pasipriešinimas reformai – BNS) yra vienas iš esminių dalykų, susijęs su tuo, jog šis sektorius yra politizuotas“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė S.Skvernelis.
„Šiandien mes priėmėme įstatymų projektus, o tai yra pirmas žingsnis. (...) Aš manau, kad priėmus įstatymus įmonė galės būti įsteigta 2018 metų sausio 1 dieną. Tada prasidės padalinių jungimo procesas. Šiandien mes to negalime padaryti, nes yra įkalti kuoliukai, kurių negalime peržengti, nes reguliuoja įstatymas. Tai yra esminis dalykas. Pirma reikia įstatymą pakeisti“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas po Vyriausybės posėdžio sakė, kad ministerija urėdijų reformą parengė remdamasi daugelio šalių, išskyrus Latvijos, patirtimi – urėdijų reformos kritikai sako, jog Latvijoje miškų valdymo reforma nepasiteisino.
„Latvijos pavyzdžiu mes nesirėmėme. Latvijos pusėje mes matome kelis problematiškus aspektus – Latvijos įmonė yra komercializuota. Mes paliekame ir norime išsaugoti aplinkosauginę vertę ir regionų plėtrą, todėl lieka pas mus beveik visi darbuotojai. Kitas dalykas, Latvijoje pati įmonė priima sprendimus dėl kirtimo apimčių, o pas mus reglamentuoja įstatymas ir Vyriausybė“, – kalbėjo K.Navickas.
Vyriausybė trečiadienį galutinai pritarė miškų urėdijų pertvarkai, vietoje 42 urėdijų įsteigiant vieną valstybės įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“. Galutinį sprendimą priims Seimas.
Ministrų kabinetui sprendžiant dėl urėdijų reformos, šalia Vyriausybės rūmų protestavo nedaug visuomeninės organizacijos „Lietuvos žaliųjų judėjimas“ suburtų žmonių, kurie prieštaravo reformai teigdami, kad dabartinė sistema yra efektyvi ir gera.
S.Skvernelis žurnalistams teigė, kad visuomenė gali išreikšti savo nepasitenkinimą, jei tai daro pagal įstatymus.
Vyriausybė pritarė
Vyriausybė pritarė miškų urėdijų pertvarkai, vietoje 42 urėdijų įsteigiant vieną valstybės įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“. Galutinį sprendimą priims Seimas.
Premjeras Saulius Skvernelis Vyriausybės posėdyje teigė, kad siūloma miškų reforma užtikrins efektyvesnę urėdijų veiklą, skaidresnius viešuosius pirkimus, sutaupys biudžeto lėšų.
„Procesai, kurie susiję su medienos pardavimais, privalo būti skaidrūs ir lemti pardavimą aukščiausia kaina, ne protinga, kažkam priimtina, o aukščiausia. Ekonominiai rodikliai, susiję su įmonių pelningumo, nuosavo kapitalo grąža, negali būti tokie, kokie šiuo metu yra. Įmonės yra depolitizuojamos, padaromos skaidriomis, nešančiomis ekonominę naudą valstybei ir užtikrinančios efektyvų miškų išteklių valdymą, jų išlaikymą ir atkūrimą ateičiai“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo premjeras.
„Šitas žingsnis yra susijęs su galimybe pradėti realią pertvarką, nes tokio precedento, kurį mes turime, kad įstatyme būtų įvardintas tikslus valstybės įmonių skaičius, kurios veiktų viename ar kitame sektoriuje, niekur nėra“, – pridūrė ministras pirmininkas.
„Pasiūlytame įstatymo projekte nėra numatyta jokių prielaidų valstybinių miškų privatizavimui ar kitokios išlygos dideliems medienos prekybininkams, nes lieka ta pati aukciono principu paremta prekybos mediena sistema, kai nugalėtoją lemia kainos dydis. Dar svarbu pabrėžti, kad siūloma reforma yra socialiai orientuota, nes siekiama išsaugoti darbo vietas, optimizuojant įdarbinti žmones prie kitų aplinkosauginių veiklų“, – trečiadienį Vyriausybės posėdyje sakė aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
Jo teigimu, reformos metu sutaupytos lėšos bus skirtos valstybinių miškų ir aplinkosaugos vertės didinimui.
Apie planus į vieną įmonę sujungti 42 urėdijas aplinkos ministras K.Navickas pranešė sausį. Pagal įstatymo projektą, ketinama steigti 25 naujos valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ teritorinius padalinius.
Ministerija teigia, kad urėdijų sujungimas į vieną įmonę leis efektyviau naudoti valstybinių miškų turtą. Anot Vyriausybės atstovų, vienoje įmonėje centralizuojant bendrąsias administracines funkcijas ir sumažinus teritorinių padalinių skaičių, kasmet būtų sutaupyta po 10 mln. eurų įmonės lėšų ir iki 3 mln. eurų iš valstybės biudžeto.
Kritikai reformą vadina skubota. „Valstiečių“ atstovė, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė prieš kelias dienas pareiškė, kad ji neatneš skaidrumo, o gali tik paskatinti valstybinių miškų privatizavimą. Be to, jos teigimu, stambios medienos perdirbimo įmonės po pertvarkos miškų galės įsigyti gerokai pigiau, o smulkios įmonės gali būti sužlugdytos.
Urėdijų reformą taip pat kritikuoja kai kurie socialdemokratai, tuo tarpu opoziciniai konservatoriai žada paremti Vyriausybę.
Dabar visus valstybinius miškus valdo Generalinė miškų urėdija ir 42 miškų urėdijos. 2018 metais Lietuva siekia prisijungti prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), tam, pasak Vyriausybės, būtina pertvarkyti urėdijas.
Praėjusi Vyriausybė planavo sustambinti urėdijas, tačiau tam pasipriešino Seimas ir įstatymu įtvirtino, kad šalyje privalo būti 42 urėdijos.
Rimantas Braziulis: protestuotojai pasigedo diskusijos dėl urėdijų reformos
Ministrų kabinetui sprendžiant dėl miškų urėdijų pertvarkos, prie Vyriausybės protestuojanti visuomeninė organizacija „Lietuvos žaliųjų judėjimas“ reikalauja nedaryti skubių sprendimų. Organizacijos vadovas Rimantas Braziulis teigia pasigendantis Vyriausybės noro diskutuoti apie pertvarką.
„Mes nepritariame vienai įmonei (kad po pertvarkos liktų viena įmonė – BNS). Niekada dar taip nebuvo, kad šitaip su niekuo nediskutuotų. Iš pradžių paskelbė, jog bus viena įmonė, o tada sako, kad diskutuokime. Praktiškai nebėra apie ką diskutuoti. Ta sistema jau pakankamai reformuota. Anksčiau dirbo ten tris kartus daugiau darbuotojų. Visos technologijos ir technika yra vakarietiškos. Valstybinis miškų ūkis praktiškai nesiskiria nuo kokio miškų ūkio Švedijoje“, – per protesto akciją žurnalistams sakė R.Braziulis.
Anot jo, siūloma urėdijų reforma pakenks valstybei ir smulkiajam verslui.
„Mes esame įsitikinę, kad savarankiškų urėdijų modelis gamtai, valstybei ir ekonomikai yra pats sėkmingiausias šiuo metu.
Viena įmonė reiškia, jog keli tūkstančiai žmonių darbo neteks. Darbo taip pat neteks smulkios įmonės, kertančios ir sodinančios miškus. Dar bankrutuos smulkios lentpjūvės“, – kalbėjo R.Braziulis.
Šalia Vyriausybės trečiadienį susirinko apie 15 žmonių, prieštaraujančių urėdijų reformai. Jie laikė plakatus su užrašais „Urėdijas uždarysim ir į Airiją varysim!“, „Stop! Nedemokratiškai ir neskaidriai valstybinių miškų valdymo reformai“ ir „Neatiduosim Lietuvos miškų oligarchams!“.
Vyriausybė trečiadienį ketina galutinai pritarti Aplinkos ministerijos siūlomai urėdijų pertvarkai, vietoje 42 urėdijų įsteigiant vieną valstybės įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“.
Dabar visus valstybinius miškus valdo Generalinė miškų urėdija ir 42 miškų urėdijos. 2018 metais Lietuva siekia prisijungti prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), tam, pasak Vyriausybės, būtina pertvarkyti urėdijas.
