Už nutarimą balsavo 87 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė – 8.
Pagal nutarimą, viena valstybės institucija iki šių metų liepos 1 dienos turės išanalizuoti demografijos, ryšių su emigravusiais Lietuvos piliečiais palaikymo, migracijos ir integracijos procesus, būtų įpareigota užsienio šalyse skleisti informaciją apie grįžimo gyventi į Lietuvą galimybes, tarpininkautų įdarbindama sugrįžusius piliečius, suteiktų jiems pagalbą ieškant gyvenamosios vietos.
Iki šių metų gegužės sudaryta darbo grupė turės parengti Lietuvos piliečių grįžimo į tėvynę skatinimo programos ir Lietuvos demografinės, migracijos ir integracijos politikos strategijos projektus bei pateikti juos Seimui.
Nutarimas – perdėm biurokratinis
A.Maldeikienė teigė, kad šis dokumentas ir yra tai dėl ko Lietuvą palieka žmonės.
„Jis kalba ne apie tautos žaizdas, praradimus, o pasakoja apie techninę trūkstamos darbo jėgos valdyseną, – sakė Seimo narė. – Siūlomas sprendimas perdėm biurokratinis.“
Jis kalba ne apie tautos žaizdas, praradimus, o pasakoja apie techninę trūkstamos darbo jėgos valdyseną.
Siekiant sumažinti emigraciją, jos nuomone, reikėtų keisti politikos, kuri šiuo metu yra biurokratinis instrumentas, kryptį ir mokesčių sistemą, kuri neleidžia gyventi.
„Žmogus, negalėdamas išgyventi, nuolat maitinamas melagingu pozityvumu, pasitrauks į nebūtį, savižudybes, sunkias ligas. Ciniška aiškinti, kad šalies problemas galima išspręsti susitarus biurokratams“, – teigė ji.
S.Skvernelis, aiškindamas migracijos priežastis, teigė, kad ją visų pirma, skatina ekonominiai motyvai, kurie pasireiškia dėl didelės socialinės atskirties, teisingumo stokos, nepalankios aplinkos šeimai.
„Kalbėti apie visišką emigracijos sustabdymą turbūt negalima, tai turbūt įmanoma tik autoritarinėse valstybėse, – kalbėjo S.Skvernelis ir pridūrė, kad Lietuvai tai – praeitis. – Visgi privalome sumažinti srautus iki normalių ir sveikų skaičių.“
Premjeras vardijo Vyriausybės planuojamas reformas, kurių įgyvendinimas paveiks migraciją. Tai – investicijų pritraukimas į regionus, perteklinių biurokratinių procedūrų pertvarka, priemonės jaunoms šeimoms išlaikyti, švietimo pertvarka ir Darbo kodekso, dėl kurio susitarė Trišalė taryba, veikimas.
„Seimui belieka priimti projektą tokį, dėl kokio pavyko susitarti“, – pridūrė S.Skvernelis, o balsuojant dėl pokyčių švietimo sistemoje premjeras Seimo narius ragino pagalvoti apie studentus, turinčius galimybę mokytis užsienyje.
S.Skvernelis: atėjo laikas įteisinti dvigubą pilietybę
Diskusijos metu premjeras taip pat akcentavo Vyriausybės siekį iki 2020-ųjų įteisinti dvigubą pilietybę ir elektroninį balsavimą.
Atėjo laikas įteisinti dvigubą pilietybę ir kviesti tautiečius namo.
„Atėjo laikas įteisinti dvigubą pilietybę ir kviesti tautiečius namo“, – teigė S.Skvernelis. – Nepriėmę tokių svarbių sprendimų kaip dėl elektroninio balsavimo, dvigubos pilietybės, 2020 metais galime skaudžiai skaičiuoti pilietybės atsisakiusius asmenis.“
Tuo metu migracijos ekspertas Dainius Paukštė siūlė net nepradėti svarstyti dvigubos pilietybės klausimo, dėl kurio, jo nuomone, Seimas jau susitarė, jeigu kitos priemonės siekiant stabdyti migraciją nebus panaudotos.
„Manau, atėjo laikas peržiūrėti migracijos komisijos statusą. Komisija turėtų turėti nuolatinio komiteto statusą, turėtų turėti teisę spręsti klausimus, ar Seime priimami įstatymų projektai atitinka šių dienų realijas. Šitas komitetas turėtų būti svarbiausias Lietuvos Seime“, – akcentavo jis.
Problema – emigruoja jaunimas
Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė oponavo ministrui pirmininkui sakydama, kad Lietuvoje vykstanti migracija pirmą kartą nekoreliuoja su ekonominiais rodikliais.
„BVP auga, mažėja bedarbystė, bet paraleliai auga emigracija ir sparčiais tempais. Tai rodo, kad ekonomikos augimas pasiskirstęs labai netolygiai, – sakė ji. – Šalia ekonominių priežasčių vis dažniau įvardijami socialiniai motyvai, korupcija, netikėjimas, kad ateityje kažkas bus geriau, teisingumo stoka.“
A.Sipavičienė, remdamasi statistiniais rodikliais, kad iš Lietuvos nuo nepriklausomybės atkūrimo emigravo 900 tūkst. žmonių, o didelė emigravusiųjų dalis jaučiasi esą nereikalingi Lietuvoje, teigė, kad didžiausia problema yra ne pati emigracija, o tai, kad iš Lietuvos emigruoja jaunoji karta, gebanti dirbti ir įgijusi paklausias specializacijas.
„Visuomenė sensta, blogėja kiti demografiniai rodikliai, darbo jėgos trūksta“, – Lietuvos situaciją apibendrino A.Sipavičienė.
Jos nuomone, emigracija yra vertybė, tačiau ji turi būti neilgaamžė: „Reikia skatinti, kad emigracija būtų laikina – skatinti grįžtamąją migraciją“.
Nyksime sparčiausiai pasaulyje. Tai žinia ir investitoriams, ir mūsų tėvynainiams, kurie yra užsienyje.
„Nyksime sparčiausiai pasaulyje. Tai žinia ir investuotojams, ir mūsų tėvynainiams, kurie yra užsienyje“, – diskusijos metu sakė Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro vadovė Vladislava Stankūnienė.
Lietuvos visuomenės nykimą, anot jos, labiausiai lemia migracija. Visa kita – natūrali kaita, žemas gimstamumas, pernelyg aukštas mirtingumas, taip pat pajamų skirtumai Lietuvoje ir užsienyje.
A.Butkevičius: didesnis apmokestinimas turtingiesiems
Socialdemokratų frakcijos pirmininkas buvęs premjeras Algirdas Butkevičius teigė, kad recepto, kaip mažinti emigraciją, neturi ne tik Lietuva, bet ir Davose, Pasaulio ekonomikos forume dalyvavę Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde, valstybių prezidentai.
„NPD, mėnesinės minimalios algos didinimas niekada netenkins dirbančiųjų, neturime to siekti. Reikia kalbėti apie geriau apmokamas darbo vietas, taip pat svarbu, kad turintieji verslo gyslelę galėtų ją realizuoti“, – sakė buvęs premjeras.
Jo teigimu, reikia stiprinti teisingumo jausmą, kad silpnesnieji būtų apginti, kaltieji – nuteisti, kelti reikalavimus, bet tuo pačiu ir atlyginimus valstybės tarnautojams, labiau apmokestinti turtinguosius.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis diskusijos metus sakė, kad jam sunku suprasti premjerą S.Skvernelį, kalbantį apie priemones ir darbus, kuriuos ketina nuveikti, teigė, kad visi išsakyti statistiniai duomenys yra žinomi, ir kėlė klausimą, ką Seimas dėl to ketina daryti.
Kur yra įstatymų projektai, kurie turėtų mažinti nelygybę, emigraciją ir didinti sugrįžtančiųjų skaičius?
„Kur yra įstatymų projektai, kurie turėtų mažinti nelygybę, emigraciją ir didinti sugrįžtančiųjų skaičius?“ – domėjosi G.Landsbergis.
Jis taip pat klausė, ar tai, kad Seime organizuojama diskusija migracijos tema. reiškia pripažinimą, kad Seimo dauguma neturi idėjų, ar tai, kad nepasitikima premjeru ir jo gebėjimais įgyvendinti planą.
G.Landsbergis: Vyriausybė turi atsiskaityti
„[Turime] kviesti Vyriausybę kas pusę metų atsiskaityti už tai, kiek sumažėjo emigracija ir kokie darbai nuveikti“, – siūlė G.Landsbergis.
Tiek liberalas Simonas Gentvilas, tiek „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis piktinosi, kad Seimo posėdžių salė pustuštė, o premjeras S.Skvernelis ją paliko po 12 minučių.
„Ministrai ir premjeras stebisi, kodėl Seimas ir Švietimo ir mokslo komitetas leido priimti sprendimą dėl dviejų universitetų. Kieno galioje ir kas turi valdžią šiandieną? Turi Seimas. Ir po to ministrai, premjeras stebisi, kodėl Seimas [sprendimą] priėmė su mumis nepasitarę. Jie turi šiandien sėdėti su mumis“, – pažymėjo R.Žemaitaitis.
Tikroji migracijos politika – rūpintis čia likusiais.
Jis teigė netikintis, kad Seimo priimtas nutarimas „Dėl demografijos, migracijos ir integracijos procesų valdymo“ sustabdys emigraciją.
Tam pritarė ir S.Gentvilas, teigdamas, kad žmones emigruoti iš Lietuvos skatina galimybių stoka.
„Tikroji migracijos politika – rūpintis čia likusiais“, – sakė jis.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovė Rita Tamašunienė kaip priemonę mažinant emigraciją siūlė skirti tikslinį finansavimą „realiai didinant pajamas“.
Anot Sambūrio „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“ nacionalinio komiteto pirmininko Krescencijaus Stoškaus, Seimas per vieną kadenciją nesugebės išspręsti emigracijos klausimo.
„Seimas turėtų pareikalauti iš Vyriausybės parengti ilgalaikę demografinės krizės įveikimo programą“, – konstatavo jis.
Statistikos departamento duomenimis, 2016-aisiais iš Lietuvos emigravo 50,3 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų. Tai – 13 proc. daugiau žmonių nei 2015 metais.
