Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė jo teiravosi, ar jis duos parodymus, nes anksčiau buvo nuteistas už antivalstybinę veiklą, todėl turi teisę atsisakyti duoti parodymus. V.Ivanovas atsakė, kad sutinka duoti parodymus.
V.Ivanovas parodymus teismui davė rusų kalba, jo žodžius į lietuvių kalbą vertė vertėjas.
69 metų vyras teismui pasakojo, kad yra baigęs Varšuvos universitetą, Lietuvoje vadovavo „Jedinstvo“ organizacijai. Joje buvo įvairių tautybių asmenų, organizacija veikė Klaipėdoje, Šiauliuose, Kaune. 1988 metų lapkričio 3 dieną įvyko pirmas susirinkimas. V.Ivanovui susirinkimo dalyviai pavedė imtis organizacinių klausimų, nes jis turėjo patirties Lenkijoje kuriant „Solidarumą“.
„Naudojome tik politinius kovos būdus. Tai buvo mano principinė nuostata. Aš kategoriškai atsisakiau kurti jėgos struktūras ir draugoves, nes valstybėje veikė Vidaus reikalų ministerija, kuri užtikrina saugumą. Mūsų veiklą apėmė mitingai, peticijos, publikacijos laikraščiuose“, – teismui sakė V.Ivanovas.
Jis tikino, kad Mykolo Burokevičiaus vadovaujama komunistų partija su jo organizacija neturėjo ryšių, „Jedinstvo“ netgi buvo komunistų stipriai nemėgiama. Tačiau V.Ivanovas sakė bendravęs su Lietuvos laisvės lygos lyderiu Antanu Terlecku, susitikdavo su juo, o mitingų metu šalia profsąjungų atstovų stovėdavo ir A.Terlecko bendraminčiai.
Kalbėdamas apie Sausio 13-osios įvykius, V.Ivanovas sakė, kad „aišku buvo, kad vyksta politinis spektaklis“.
V.Ivanovas 1997 metų liepą buvo nuteistas kalėti vienerius metus už žuvusiųjų 1991 metų sausio 13-ąją šmeižimą. Knygoje „Lietuviškas kalėjimas“ jis, be kita ko, tvirtino, neva visos 1991-ųjų sausio 13-osios aukos yra lietuvių falsifikacija, o sovietų armija Vilniuje neužmušė nė vieno laisvės gynėjo.
Bausmę jis atliko tuometinėje Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje. V.Ivanovui išėjus į laisvę, tuometinis vidaus reikalų ministras Vidmantas Žiemelis buvo išsiuntęs teikimą teismui dėl šio Rusijos piliečio išsiuntimo iš Lietuvos.
Beveik po dešimties metų V.Ivanovas sulaukė antro nuosprendžio – incidente su televizijos humoro laidų vedėju Algiu Ramanausku jis buvo pripažintas kaltu dėl viešosios rimties sutrikdymo, jam skirta laisvės apribojimo bausmė vieneriems metams.
2013 metais jam buvo skirta bauda už Stalino portreto demonstravimą. Portretą jis laikė Antakalnio kapinėse, Vilniuje minint pergalės prieš fašizmą dieną.
Sausio 13-osios byloje dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui teisiama per 60 kaltinamųjų, dauguma iš jų teisiami už akių, nes slapstosi Rusijoje arba Baltarusijoje.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.