Teismo paskelbti dokumentai rodo, kad K.Prunskienė 1994 metų balandį ne kartą buvo apklausta Generalinėje prokuratūroje, kur liudijo apie savo pareigas ir Maskvoje vykusį susitikimą su sovietų prezidentu Michailu Gorbačiovu.
Politikė prokurorams pasakojo, kad Lietuvos atkūrus nepriklausomybę, jai pavyko įgauti autoritetą tarp Vakarų valstybių lyderių. Jos manymu, kai kurie to meto Lietuvos politikai dirbtinai vilkino derybų su Maskva pradžią, o tai buvo nenaudinga ekonomine prasme, nes vyko ekonominė blokada.
„V.Landsbergis ir dešinioji parlamento pusė užstrigo nepriklausomybės deklaravimo stadijoje. Nepriklausomybė buvo tapusi instrumentu jo valdžiai suabsoliutinti“ , – sakė liudytoja apklausta ekspremjerė.
Apklausoje ji nurodė, kad 1990-ųjų pabaigoje tarp Vyriausybės ir dešiniojo sparno prieštaravimai paaštrėjo.
„Buvau kaltinama, kad Vyriausybės veikla buvo nepakankamai reformatoriška. Ypatingą vaidmenį suvaidino kainų pakėlimas, kuris buvo logiškas ir neišvengiamas, jam rengiamasi kelis mėnesius, jis buvo suderintas Latvijos ir Estijos vyriausybėmis. Aukščiausiosios Tarybos vadovybė tai žinojo“, – tikino K.Prunskienė, priminusi, kad buvo po kainų pakėlimo buvo numatytas kompensavimo mechanizmas.
Pirmosios Vyriausybės premjerė taip pat per apklausą prisiminė apie 1991 metų sausio 8 dieną Maskvoje vykusį jos, Egidijaus Bičkausko ir sovietų prezidento Michailo Gorbačiovo susitikimą.
„Su M.Gorbačiovu susitikimas įvyko sutartoje vietoje. Jis priėmė vienas kabinete, jis buvo pasimetęs, be nuotaikos ir papilkėjęs. (...) Paminėjau, kad turim informacijos, kad į Lietuvą įvestos TSRS VRM dalys, kad Lietuvos valdžia oficialiai apie tai neinformuota, baiminamasi, kad prieš Lietuvą gali būti panaudota prievarta. Aš paprašiau M.Gorbačiovo viską išsiaiškinti“, – sakė K.Prunskienė.
Sovietų prezidentas Lietuvos premjerei atsakė nieko nežinąs apie papildomus dalinius ir pasiūlė kreiptis į Gynybos ministeriją.
K.Prunskienė M.Gorbačiovo paklausė, ar galėtų nuraminti Lietuvos valdžią.
„Jūs negalite sakyti nieko, ko mes čia nesusitarėme“, – per apklausą M.Gorbačiovo žodžius prisiminė K.Prunskienė. Ji tada teigė supratusi, kad šie žodžiai buvo įrodymas, kad M.Gorbačiovas nieko pats nesprendžia, nesiima atsakomybės kaip prezidentas.
Jūs negalite sakyti nieko, ko mes čia nesusitarėme, – per apklausą M.Gorbačiovo žodžius prisiminė K.Prunskienė.
Teismas ankstesniuose posėdžiuose liudytojais yra apklausęs tuometinį valstybės vadovą Vytautą Landsbergį, Aukščiausiosios Tarybos deputatą Algirdą Saudargą, tuometinį Lietuvos atstovą Maskvoje E.Bičkauską, buvusį Krašto apsaugos departamento direktorių Audrių Butkevičių, tuometinį sveikatos apsaugos ministrą, dabar Krašto apsaugos ministerijai vadovaujantį Juozą Oleką, tuometinį Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatą Aleksandrą Abišalą.
Ši byla savo apimtimi ir kaltinamųjų skaičiumi yra viena didžiausių baudžiamųjų bylų nepriklausomos Lietuvos teismų istorijoje. Teisiamųjų suole sėdi du asmenys, tačiau dar per 60 kaltinamųjų yra teisiami už akių. Jie kaltinami karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui. Nukentėjusiaisiais byloje pripažinta beveik 500 žmonių, liudytojų – apie tūkstantis. Bylą sudaro 709 tomai, iš jų vien kaltinamasis aktas – 13 tomų.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
