Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė paragino advokatus dalyvauti posėdžiuose, nes į procesą atvyks daugiau žmonių. Nukentėjusiųjų šioje byloje yra beveik 500.
„Prašau pagrindinių advokatų su pakaitiniais advokatais suderinti atostogų planus, kad šioje byloje procesas vyktų greičiau“ , – trečiadienį sakė teisėja.
Šioje byloje vienam kaltinamajam paskirta po du advokatus, kad negalint į bylą atvykti vienam gynėjui, vietoje jo galėtų dalyvauti kitas. Teisėja A.K.Macevičienė paragino advokatus labiau bendrauti tarpusavyje, stebėti posėdžių tvarkaraščius.
Teismo posėdžiai Sausio 13-osios byloje yra suplanuoti iki 2017 metų gruodžio pabaigos.
Teismo posėdžiai Sausio 13-osios byloje yra suplanuoti iki 2017 metų gruodžio pabaigos.
Paskelbti J.Jermalavičiaus parodymai
Trečiadienį posėdyje paskelbti už valstybinį perversmą kitoje Sausio 13-osios byloje nuteisto ir kalėjusio buvusio promaskvietiškos Lietuvoje veikusios kompartijos (LKP/SSKP) veikėjo Juozo Jermalavičiaus parodymai. Jis buvo nuteistas kalėti kartu su dabar jau mirusiu Mykolu Burokevičiumi. M.Burokevičiaus parodymus ketinama paskelbti sausį.
Generalinė prokuratūra pranešė, kad nėra duomenų apie 76 metų J.Jermalavičiaus buvimo vietą. J.Jermalavičius po bausmės atlikimo 2002-ųjų sausį buvo paleistas į laisvę ir netrukus išvažiavo į Rusiją.
Pirmajame teismo paskelbtame teismo dokumente rašoma, kad po kruvinųjų Sausio 13-osios įvykių, 1991 metų kovą J.Jermalavičius pareiškė nepripažįstantis Lietuvos įstatymų.
„Aš nepripažįstu Lietuvos Respublikos įstatymų, prokuratūros ir jos darbuotojų. Aš gyvenu ir vadovaujuosi tik TSRS įstatymais. Kadangi savęs kaltu nelaikau, jokių dokumentų nepasirašinėsiu“, – Generalinės prokuratūros atstovui pareiškė J.Jermalavičius. Tačiau jis atsakė į svečio klausimus.
Iš užduodamų klausimų matyti, kad prokuratūrą domino Nacionalinio gelbėjimo komiteto veikla, jo sukūrimas.
J.Jermalavičius pasakojo, kad buvo pakviestas į butą Vilniuje susitikti su Nacionalinio gelbėjimo komiteto nariais.
„Aš tuos žmones pažįstu, bet atsisakau pasakyti jų pavardes. Jie – ryškios figūros, tačiau politiniame gyvenime jie buvo šešėlyje. Dauguma lietuviai, bet yra ir kitų tautybių. Kokiame bute buvo susitikimas, nurodyti atsisakau,“ – sakė J.Jermalavičius.
Generalinės prokuratūros kaltinamajame akte rašoma, kad 1990 metų gruodžio 16 dieną buvo įkurtas „Lietuvos demokratinių jėgų kongresas”, kuris 1991 metų sausio 11 dieną kartu su Piliečių komitetu įkūrė antivalstybinę organizaciją – Lietuvos nacionalinį gelbėjimo komitetą. Jų uždavinys – perimti valdžią: įstatymų leidžiamąją, įstatymų vykdomąją, atkurti Sovietų Sąjungos konstitucijos veikimą Lietuvoje, įvedant tiesioginį sovietų prezidentinį valdymą ir komendanto valandą.
Siūlas veda į Maskvą
J.Jermalavičius sakė, kad Lietuvoje skilus Komunistų partijai, augo įtampa, o jei nebūtų buvę Lietuvos komunistų partijos ant TSKP platformos, tai „būtų armija ir ji viską tvarkytų, būtų kraujo upeliai“.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
Sausio 13-osios byloje dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui teisiama per 60 kaltinamųjų, dauguma iš jų teisiami už akių, nes slapstosi Rusijoje arba Baltarusijoje.
„Kam reikalingas tas bokštas, televizijos pastatas, kam toks triukšmas? Mano nuomone, tai buvo reikalinga Michailui Gorbačiovui ir Vytautui Landsbergiui“, – sakė J.Jermalavičius.
„Ar Nacionalinio gelbėjimo komitetas ir Komunistų partija galėjo iš kitur išsikviesti pajėgas? Siūlas veda tiesiai į Maskvą. Dar kartą sakau, kad Nacionalinis gelbėjimo komitetas į armiją pagalbos nesikreipė. Aš nesu to komiteto narys, buvau po sausio įvykio susitikęs su jo nariais ir žinau, kad jie armijos neiškvietė“, – tikino J.Jermalavičius.
Taip pat buvo paskelbti J.Jermalavčiaus paaiškinimai, kuriuos jis davė 1994 metų sausį
1993 metais M.Burokevičius ir jo bendražygis, prosovietinės LKP skyriaus vedėjas J.Jermalavičius buvo sulaikyti Baltarusijos teritorijoje. Lietuvos pareigūnai juos parsivežė į Lietuvą.
1994-ųjų sausio 15 dieną į Generalinę prokuratūrą atvežtas J.Jermalavičius pareiškė, kad dėl sąmokslo organizavimo tikslu užgrobti valdžią Lietuvoje, dėl tyčinio nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis kaltu neprisipažįsta.
„Šitie kaltinimai yra prasimanyti, aš jų negaliu priimti, aš juos atmetu ir dėl šios priežasties jokių parodymų neduosiu“, – tada pasakė J.Jermalavičius.
Sausio 13-osios byloje dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui teisiama per 60 kaltinamųjų, dauguma iš jų teisiami už akių, nes slapstosi Rusijoje arba Baltarusijoje. Teismo posėdžiuose dalyvauja tik du kaltinamieji.
