„Teko stebėti, kaip į oro uostą atvyksta desantininkai iš Pskovo“, – teismui sakė Nepriklausomybės akto signataras, politikas, verslininkas. Jis trečiadienį buvo apklaustas liudytoju Vilniaus apygardos teisme, kuris nagrinėja Sausio 13-osios bylą.
„Oro uostas civilinis, tad ne visur galima prieiti, stebėti“, – sakė A.Abišala, paprašytas pateikti detalių apie desantininkų išsilaipinimą. Pasak liudytojo, desantininkai galėjo išsilaipinti sausio 9–10 dienomis. Jis taip pat neatmetė galimybės, kad dalis sovietų kariškių, persirengę civiliais rūbais, galėjo atvykti per Vilniaus geležinkelio stotį.
Liudytojas taip pat sakė, kad tuo metu suaktyvėjo organizacijos „Jedinstvo“ veiksmai, OMON, kuris buvo ne kariuomenės, o sovietinės milicijos dalinys.
„Bet kokių derybinių kontaktų nutraukimas rodė, kad ruošiamasi“, – apie sausio įvykius kalbėjo A.Abišala.
Jis taip pat minėjo, kad iš diskusijų ir iš kariškių elgesio buvo aišku, kad ruošiamasi valstybės perversmui, buvo ruošiami papildomi kariškių daliniai.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas minėjo, kad tada Lietuvoje buvo jaučiama aktyvi sovietinių struktūrų – KGB ir GRU – veikla.
Po A.Abišalos teismas ėmėsi 1990–1992 metais miškų ūkio ministro pareigas ėjusio Vaidoto Antanaičio apklausos.
Po pietų bus apklaustas pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Marijonas Misiukonis ir 1991 metais Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Patrulinės tarnybos skyriaus inspektoriaus pareigas ėjęs, o 1991–1994 metais Lietuvos greitojo reagavimo rinktinei „Aras“ vadovavęs Jonas Lazarenka.
Teismas ankstesniuose posėdžiuose yra apklausęs tris liudytojus – tuometinį valstybės vadovą Vytautą Landsbergį, Aukščiausiosios Tarybos deputatą Algirdą Saudargą, tuometinį Lietuvos atstovą Maskvoje Egidijų Bičkauską.
Ši byla savo apimtimi ir kaltinamųjų skaičiumi yra viena didžiausių baudžiamųjų bylų nepriklausomos Lietuvos teismų istorijoje. Teisiamųjų suole sėdi du asmenys, tačiau dar per 60 kaltinamųjų yra teisiami už akių. Jie kaltinami karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui. Nukentėjusiaisiais byloje pripažinta beveik 500 žmonių, liudytojų – apie tūkstantis. Bylą sudaro 709 tomai, iš jų vien kaltinamasis aktas – 13 tomų.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą ir Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.